TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Vyriausybė pagaliau prisiekė

2008 03 20 0:00
Naujasis premjeras Y.Leterme (dešinėje) ir liberalų lyderis D.Reyndersas džiaugėsi galiausiai susitarę dėl kabineto formavimo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujoji Belgijos vyriausybė šiandien rytą prisiekė karaliui Albertui II ir pakeitė laikinąjį antikrizinį Guy Verhofstadto kabinetą. Taigi devynis mėnesius trukusią Belgijos politinę krizę, kuri sukėlė diskusiją dėl šalies susiskaldymo, galima laikyti sureguliuota.

Antradienį rytą būsimosios valdančiosios koalicijos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl vyriausybės programos. Nors jis ir neišsprendžia esminių prieštaravimų tarp politinį elitą sudarančių flamandų ir frankofonų, jo visiškai pakanka siekiant suformuoti nuolatinę vyriausybę, vadovaujamą Yves'o Leterme'o - pernykščių parlamento rinkimų nugalėtojo krikščionio demokrato iš Flandrijos.

Per derybas, kurių paskutinysis ratas Hercogienės slėnio pilyje Kastel van Hertoginnedal, arba Chateau de Val-Duchesse, truko visą naktį iki pat antradienio ryto, dalyvavo penkios partijos, turėsiančios savo atstovus Y.Leterme'o vyriausybėje: dvi flamandų ir trys frankofonų, kurių politinis spektras varijuoja nuo liberalų iki socialistų.

Vadovavimą perimantis Y.Leterme naktinių derybų rezultatą pavadino "geru sandoriu vyriausybei su subalansuotomis priemonėmis". Vyriausybės veiksmų programa - nelemtasis "belgiškasis kompromisas". Ji daugmaž tenkina visus dalyvius, apima ekonominius, socialinius ir teisinius klausimus. Frankofonų socialistų lyderis Elio Di Rupo joje įžvelgia "didesnę perkamąją galią ir stiprėjantį socialinį solidarumą", o liberalų lyderis Didier Reyndersas - griežtesnes sąlygas skiriant lygtinę bausmę.

Susitarimas, kurį dar pasirašė ir centristų lyderė, frankofonė Joelle Milquet, tapo įmanomas tik dėl to, kad flamandai ir frankofonai nusprendė laikinai užmiršti Belgijos valstybės reformos problemą. Flamandų partijos reikalavo didesnės autonomijos regionams, t. y. norėjo faktiškai paversti federacinę valstybę konfederacija, o prancūziškai kalbančius politikus labiau tenkina dabartinė valstybės struktūra. Flamandai sudaro beveik 60 proc. Belgijos gyventojų, ir poindustrinėje epochoje Flandrija ekonomiškai išsiveržė į priekį, tuo tarpu prancūzakalbių gyvenamos Valonijos ekonomika išgyvena struktūrinę krizę. Šalį vienija bendras socialinio draudimo biudžetas. Rimta kliūtis, neleidžianti šaliai suskilti, yra prancūziškai kalbantis Briuselis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"