TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"WikiLeaks" ir vėl paskelbė tiesą

2010 10 25 0:00
Iš paviešintų dokumentų matyti, kad civilių žuvo kur kas daugiau nei manyta.
AFP/Scanpix nuotrauka

Irako karą jau seniai lydi skausmingų civilių žūčių šleifas. Dabar tinklalapio "WikiLeaks" paviešinti beveik 400 tūkst. dokumentų atskleidė daugybę smulkmenų apie Irako saugumo pajėgų vykdytus išpuolius prieš beginklius gyventojus.

Šis paviešinimas tapo didžiausiu informacijos nutekėjimu per visą JAV karinę istoriją. JAV kareiviai diena iš dienos darė siaubingas ataskaitas apie kasdienį smurtą, šaudymus, sprogimus, kankinimus ir iš anksto suplanuotas žmogžudystes. Nors ir fiksuojama, ši informacija nebuvo paviešinta iki penktadienio, kai smarkiai iškarpyti dokumentai pasirodė prieštaringai vertinamame "WikiLeaks" portale. Šie duomenys padeda nušviesti kelerius metus trukusį kraujo liejimą ir kančias po to, kai 2003 metais prasidėjo JAV karinė invazija į Iraką, nuvertusi diktatoriaus Saddamo Husseino režimą. Informacija pateikiama kariniu žargonu ir akronimais, tačiau dažnai minimi aukų vardai, išpuolių laikas ir vietos, kur jie buvo vykdomi. Irakas piešiamas kaip silpna ir susiskaldžiusi valstybė, patekusi į kaimynių valstybių įtaką. Ši informacija gali tapti rimtu argumentu tiems ekspertams, kurie tvirtina, kad JAV turėtų pratęsti savo operaciją šalyje ir neišvesti, kaip planuota, likusių karių 2011 metais.

Kokie tikrieji skaičiai?

"WikiLeaks" išplatinta informacija prieštarauja amerikiečių pareigūnų pareiškimams, esą jie neveda civilių žūčių apskaitos ir neturi informacijos apie tam tikras atakas. Tačiau 400 tūkst. dokumentų tik įrodo, kad Irake žuvo kur kas daugiau žmonių, nei iki šiol manyta.

Išanalizavusi "WikiLeaks" nutekintą informaciją privati organizacija "Iraq Body Count" suskaičiavo 15 tūkst. anksčiau neužfiksuotų žūčių. Organizacijos duomenimis, tai reiškia, kad nuo 2003 metų kovo Irake gyvybės neteko ne 107 tūkst., o daugiau kaip 122 tūkst. civilių. Irako vyriausybė skelbia, kad nuo 2004-ųjų sausio iki 2008 metų lapkričio oficialiai žuvo beveik 86 tūkst. civilių ir saugumo pareigūnų.

Tinklalapio "WikiLeaks" įkūrėjo Juliano Assange'o manymu, jo portalo paviešinti šimtai tūkstančių įslaptintų JAV karinių dokumentų atskleidžia tiesą apie karą Irake. "Karinis puolimas prieš tiesą prasideda gerokai anksčiau nei karas ir tęsiasi pasibaigus karui", - sakė J.Assange'as šeštadienį per spaudos konferenciją Londone.

Silpna ir suskaldyta

Daugelyje dokumentų, datuojamų nuo 2004 metų sausio iki 2009 metų gruodžio, kalbama apie Irako saugumo pajėgų smurtą. Medžiaga rodo, jog JAV kariai nedarė nieko, kad prievarta prieš civilius būtų sustabdyta. Irako sostinės Bagdado gatves nukloję kūnai tik paaštrino religinio pobūdžio konfliktus ir pastūmėjo šalį prie pilietinio karo ribos. Manoma, kad Irako saugumo pajėgų aukomis daugiausia tapo sunitai.

Vienoje ataskaitoje JAV kariškiai rašo apie irakiečių smurtą prieš sulaikytus asmenis viename Bagdado sulaikymo centre. "95 sulaikytieji laikomi vienoje patalpoje, kurioje jie susodinti sukryžiuotomis kojomis ir užrištomis akimis ir visi išrikiuoti viena kryptimi. Ant daugelio kūnų pastebima smurto žymių - nudeginimų cigaretėmis, į sumušimus panašių mėlynių ir atvirų žaizdų... Pasak vieno ten apklaustų sulaikytųjų, pastarosiomis savaitėmis 12 suimtųjų mirė nuo ligų", - sakoma pranešime. Kitose ataskaitose nurodoma, kad irakiečiai muša kalinius, o JAV karių kontrolės postuose žudomos civilės moterys. Iš dokumentų galima daryti išvadą, kad JAV kariškiai dangstė Irako vyriausybės sankcionuotus kankinimus ir "šimtų" civilių asmenų žūtis kontrolės postuose, kuriuose budėdavo amerikiečiai kariai.

Paviešintuose dokumentuose taip pat teigiama, kad Iranas yra įsivėlęs į slaptą karą su Irake dislokuotais JAV kariais. Pasienyje nuolat pasitaiko susišaudymų, o Teheranas neva naudojasi sukarintomis grupuotėmis, kurios žudo ir grobia amerikiečių karius. Esą Iranas apginkluoja bei apmoko irakiečių smogikų būrius ir tada šie puldinėja Irako pareigūnus. Šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka Irano elitinė Revoliucinė gvardija.

Manoma, kad "WikiLeaks" šiuos dokumentus veikiausiai gavo iš to paties JAV armijos žvalgybos analitiko, kuris šiemet nutekino 90 tūkst. dokumentų apie karą Afganistane. "WikiLeaks" savo informacijos šaltinių neatskleidžia, bet žada artimiausiu metu paviešinti dar 15 tūkst. įslaptintų failų apie karą Afganistane.

Pentagonas smerkia, Bagdadas nervinasi

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pasmerkė bet kokių dokumentų, keliančių pavojų amerikiečių gyvybei, nutekinimą. Pentagonas perspėjo, kad tokie veiksmai gali sukelti grėsmę JAV kariams ir Irako gyventojams. "Dokumentai iš esmės yra įvykių - tiek tragiškų, tiek kasdienių - momentinės nuotraukos, kurios nepapasakoja visos istorijos", - sakė Pentagono atstovas spaudai Geoffas Morrellas.

Tuo metu paviešinti dokumentai gali dar labiau apsunkinti Irano pastangas suformuoti vyriausybę. Nuo rinkimų praėjo septyni mėnesiai, tačiau politinės jėgos nepajėgia susitarti. Anot analitikų, tai tik dar vienas įrodymas, kad šalis yra draskoma religinių ir etninių konfliktų. Dabartinis premjeras Nouri al-Malikis pareiškė, kad paviešintais failais siekta jį apšmeižti. Pastaraisiais mėnesiais jis mėgino įsitvirtinti kaip šalies lyderis, iškilęs virš bet kokių religinių konfliktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"