TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

XXI amžiaus muitinėje - intelektuali kontrolė

2007 10 09 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per 17 metų nepriklausomos Lietuvos muitinė nuėjo ilgą kelią nuo krovinių fizinės patikros valstybės pasienyje iki intelektinės muitinės kontrolės, kurios pagrindas - modernios technologijos ir operatyvi, išankstinė informacija bei jos mainai tarp Europos muitinių.

"XXI amžiaus muitinė - tai intelektuali, ne su popieriais, bet su informacinėmis technologijomis dirbanti muitinė", - sako Lietuvos muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka, apžvelgdamas muitinės atliktus darbus per 17 metų.

1990 metų spalio 9 dieną Aukščiausioji Taryba ir Atkuriamasis Seimas priėmė Muitinių laikinąjį įstatymą, ir ta diena kasmet minima kaip Lietuvos muitinės atkūrimo diena. "Dabar turime europinį Muitinės kodeksą, o anuomet Muitinės kodekso nebuvo, bet muitinės veikė. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) teisinių problemų sumažėjo, mes vadovaujamės europiniais teisės aktais. Juos įgyvendinti nėra lengva, reikia investicijų informacinėms technologijoms plėtoti, moderniai kontrolės įrangai diegti", - pasakoja R.Klevečka. Pasak jo, XXI amžiuje muitinė dirbs be popierizmo, todėl Lietuvos muitinė stengiasi jų atsikratyti, diegia intelektualiuosius muitinės kontrolės metodus.

Stojimas į ES - lūžio taškas

Pasak R.Klevečkos, Lietuvos stojimas į ES 2004 metų gegužės 1 dieną susijęs su reikšmingais pokyčiais šalies muitinėje. R.Klevečka Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos pradėjo vadovauti 2002 metų balandžio 1 dieną. Čia rado nemažai problemų - strigo informacinių technologijų diegimas, kliuvo, vėlavo teisės aktai, viešųjų pirkimų procedūros reikalavo daug laiko. Reikėjo labai daug pastangų, daug darbo, kad muitinė tinkamai pasirengtų valstybės narystei ES. 2004 metų gegužės 1 dieną, tiksliau - naktį, muitinės darbuotojai prisimena kaip labai svarbų egzaminą. Lietuvos muitinė jį išlaikė puikiai - nuo pirmų narystės minučių muitinė, jos informacinės technologijos dirbo sklandžiai. "Tačiau buvo nemalonių procedūrų", - sako pašnekovas. Lietuvai įstojus į ES išnyko ES vidinės sienos - reikėjo naikinti muitinės kontrolę pasienyje su Lenkija ir Latvija (jos įstojo į ES). Reikėjo mažinti muitinės pareigūnų skaičių. Nuo 2003 metų iki 2004 metų gegužės darbo neteko 720 pareigūnų. Be to, žmones reikėjo parengti. Buvo pradėta vykdyti didžiulė mokymo programa. Muitinės mokymo centre mokėsi 9 tūkst. muitinės pareigūnų. Iš viso dabar muitinėje dirba 2699 pareigūnai.

Nauji uždaviniai

Valstybei įstojus į Europos Sąjungą muitinei iškilo naujų uždavinių. Reikėjo plėtoti technologijas, kurti muitinę be popierių. Tai kėlė daug problemų, nes verslas naujoves vertino kaip didžiausią kliūtį plėtoti tarptautiniams ekonominiams prekybiniams santykiams. Pasak R.Klevečkos, reikėjo daug pastangų, kol pavyko verslą įtikinti, kad muitinė yra partneris.

"Muitinė vykdo lyg ir socialinę funkciją - saugo Lietuvos ir Europos rinką nuo neteisėto prekių įvežimo (kontrabandos), saugo visuomenę nuo nesaugių prekių (vaistų klastočių, automobilių dalių, įvairios technikos klastočių, nesaugaus maisto ir maisto papildų, nekokybiškų cigarečių). Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktų JAV, o paskui ir Europoje, muitinė vykdo naują - kovos su terorizmu funkciją. Tai susiję su dar vienu pokyčiu - naujų kontrolės metodų diegimu", - pasakoja Muitinės departamento generalinis direktorius. Buvo įkurtos muitinės mobiliosios grupės, kurios turi teisę stabdyti transportą ir atlikti muitinės tikrinimą.

Žiniomis dalijasi su kaimynais

Lietuvos muitinė sukaupė turtingą patirtį, kuria jau kelinti metai dalijasi su kitų valstybių muitinėmis. "Jaučiame atsakomybę mokyti kaimynus", - sako pašnekovas. Pasak jo, Lietuvos muitinė net už senųjų ES narių muitines teikia didesnę pagalbą - pareigūnai patirtimi dalijasi su kolegomis Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, Azerbaidžane, Kazachijoje, Uzbekijoje ir Tadžikijoje. Svarbu ir muitinės procedūrų harmonizavimas su Rusijos, Baltarusijos muitinėmis. "Tai būtų galima palyginti su mobiliojo telefono operatorių tinklų - "Bitės", "Omnitelio" ir kitų - komunikavimu. Jeigu to nebūtų, nesusikalbėtume. Panašiai yra ir tarp muitinių", - sako R.Klevečka. Prekės juda per ekonomines erdves. Kiekviena valstybė turi savo muitines, o jos dirba pagal savas taisykles. Daugelyje valstybių buvo perrašyti sovietiniai arba Rusijos muitinės kodeksai, kurie labai skiriasi nuo ES Muitinės kodekso. Jame įtvirtintas tarptautinės prekybos liberalizavimas reikalauja naujų muitinės kontrolės metodų. "NVS šalių muitinės kontrolė sukoncentruota prie valstybės sienos, o ES muitinės kodeksas numato kontrolę pervažiavus valstybės sieną. Atliekamas įmonių auditas, kai prekės išleidžiamos į apyvartą. Šiuo atveju ūkio subjektui tenka gana didelė atsakomybė ir rizika. Jeigu jis elgiasi tvarkingai, su problemomis muitinėje nesusiduria. Tie metodai leidžia muitinei efektyviau kontroliuoti prekių judėjimą, patekimą į rinką, - teigia pašnekovas. - Mūsų rytinių kaimynų muitinės dirba senais metodais, bet kasdien dirbant, vieniems kitus pažįstant muitinės pareigūnai suvokia naujus metodus ir Rusijos, Baltarusijos muitinės kodeksai jau panašėja į europinį. Prekės juda didžiulėje teritorijoje, muitinės procedūrų, kontrolės metodų harmonizavimas yra labai svarbus." Jo manymu, informacinės technologijos muitinės darbą daro skaidrų, kontroliuojamą.

Ne mada - būtinybė

"Kova su terorizmu nėra abstrakcija. Kiekvienoje valstybėje kontroliuojamos dvigubos paskirties prekės, ginklų, sprogmenų judėjimas. Lietuva turi karinį tranzitą. Tai reikalauja muitinių tiesioginio komunikavimo, keitimosi informacija. Kontroliuojamas rizikingų ir akcizinių prekių deklaravimas, judėjimas, nes jos turi didelę reikšmę valstybės biudžetui", - sako pašnekovas. Pasak jo, vykdydama savo funkcijas muitinė bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis. Praėjo laikai, kai jos tarpusavyje konkuravo, nes įsitikino, jog bendradarbiaudamos geriau atlieka savo funkcijas, pasiekia geresnių rezultatų.

Viena seniausių muitinės funkcijų - rinkti mokesčius. Per metus Lietuvos muitinė surenka apie 2 mlrd. litų mokesčių į šalies biudžetą. "Kartais žmonės nesuvokia, kad muitinė saugo valstybę, renka pinigus į biudžetą ir saugo piliečius, jų sveikatą nuo nesaugių prekių", - pabrėžia R.Klevečka. Pasak jo, muitinė turi priemonių, kurios kontrabandininkų veiklą padaro labai rizikingą. Muitinė naudoja rentgenus, kuriais tikrina (peršviečia) automobilius, o neseniai pasirašė sutartį su kinais, kad šie tiektų lazerinius rentgenus konteineriams tikrinti. Tikrindamas su šiuolaikine įranga muitininkas ne tik mato, kad lagamine yra vyno, bet ir kokios jis spalvos.

Dirba vienoje sistemoje

Muitinė vykdo operatyvinę veiklą kartu su kitų žinybų pareigūnais. "Nereikia pamiršti, kad kontrabandininkai investuoja didžiulius pinigus, kad paslėptų kontrabandą tarp lentų, dėžėse, buitinės technikos prietaisuose. Neturint patirties nei įrangos būtų sunku ją rasti. O muitinės pareigūnų darbo kokybę rodo rezultatas - surenkami mokesčiai. Palyginti per devynis 2007 metų mėnesius surinktus mokesčius į biudžetą su tokiu pat 2006 metų laikotarpiu, jų surinkta 22 proc. daugiau", - teigia muitinės vadovas. Jo manymu, kontrabanda juda ne tik tarp valstybių, bet ir valstybės viduje. ES valstybės kooperuojasi, kovodamos su kontrabanda. Įstojusi į ES Lietuva pateko ne tik į bendrą ekonominę erdvę, bet ir į bendrą informacinę erdvę. Muitinė turi saugų ryšį su Briuseliu, per kurį visos ES muitinės saugiai keičiasi informacija, duomenimis viena su kita. Tuo ryšiu naudojasi kitos žinybos, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija, nes žemdirbiai už produktų eksportą gauna kompensacijas. Duomenų mainai užtikrina operatyvų krovinių sekimą. Kovai su kontrabanda įkurta speciali muitinės įstaiga - kriminalinė tarnyba, nuo 2007 metų sausio 1 dienos veikia žvalgybos centras.

Nuo šių metų liepos 1 dienos visoje Europoje įdiegta eksporto kontrolės sistema. Ji užtikrina, kad prekė, eksportuota iš bet kurios ES narės, bus išvežta už ES ribų. Sistema sukurta taip, kad muitinės keičiasi informacija apie krovinį. Patvirtinus, kad krovinys išvežtas iš ES, ūkio subjektas automatiškai per mokesčių inspekciją susigrąžina pridėtinės vertės mokestį. Tai užkerta kelią sukčiavimui, fiktyviam eksportui.

Naujovės

Kuriamos kitos sistemos, kurios kontrolę padarys dar efektyvesnę. Pavyzdžiui, planuojama, kad nuo 2013 metų visos ES muitinės dirbs kaip viena muitinė. "Tai didelis iššūkis, reikia pasirengti, kad informacinių mainų sistema dirbtų efektyviai. Mes turime gerus pagrindus. Tikimės kai kurias sistemas įdiegti anksčiau. Viskas priklauso nuo Lietuvos ir ES muitinių grafikų suderinamumo. Mes pasiryžę būti pirmūnai šioje srityje", - sako R.Klevečka. Muitinė pasiryžusi informaciniu tiltu sujungti Baltijos ir Juodąją jūras. Su AB "Lietuvos geležinkeliais" nori elektronizuoti dabar popierinį krovinių įforminimą gabenant juos "Vikingo" traukiniu.

"Pagrindinis klausimas, kuris kyla mums ir kitoms Europos valstybėms - kokia turėtų būti muitinė XXI amžiuje? Akivaizdu, kad muitinė keičiasi. Nuo vadinamosios tranzakcinės eksporto ir importo procedūrų kontrolės pereinama prie sisteminės kontrolės. Tai reiškia, kad tikrinama ne tik tai, kaip ūkio subjektas atlieka eksporto, importo procedūras, bet ir dalis jo ūkinės veiklos. Ar jis turi apskaitos, kontrolės, rizikos valdymo sistemas? Vertinami tam tikri komplekso komponentai, o tai leidžia efektyviau kontroliuoti prekių judėjimą. Tai ateitis. Kad tai taptų dabartimi, reikia labai daug IT uždavinių išspręsti", - sako Muitinės departamento generalinis direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"