TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Yasmine revoliucija

2011 02 18 0:00
E.Bessonas ir jo jaunoji žmona Yassmine - viena labiausiai fotografuojamų Prancūzijos porų. Tunisietė daug prisidėjo prie to, kaip Prancūzijoje buvo nušviečiama Tuniso revoliucija.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kai žlugo Tuniso vyriausybė, Prancūzijos pramonės ministro tunisietiškos kilmės žmona buvo vienintelis žmogus, teikęs prezidentui Nicolas Sarkozy tikslią informaciją apie padėtį buvusioje kolonijoje.

Dar neseniai Prancūzijos pramonės ministras Ericas Bessonas dėl romano su jaunute tunisiete Yasmine buvo prancūzų bulvarinės spaudos taikinys. Dabar juodu - jau rimtos tarptautinės žiniasklaidos herojai. Štai kaip apie šią porą ir jos vaidmenį Tuniso revoliucijoje rašo Izraelio liberalios pakraipos nacionalinis dienraštis "Haaretz", leidžiamas Tel Avive.

Suglumęs Paryžius

Paryžius buvo nepasiruošęs Ben Ali vyriausybės žlugimui. Užsienio reikalų ministrė Michele Alliot-Marie vis kalbėjo apie galimą pagalbos teikimą Tuniso vadovui, nors buvo likusios kelios dienos iki jo pabėgimo iš šalies. Prancūzų ambasadorius Tunise pranešinėjo manantis, kad Ben Ali išlaikys valdžią. Per savaitę ambasadorius buvo pakeistas.

Visame šiame chaose pagyrų verti tik du žmonės - pramonės ministras E.Bessonas ir jo jauna žmona Yasmine Torjeman. "Daugiau informacijos sulaukiau iš E.Bessono žmonos nei iš ambasadoriaus Tunise", - sakė ir pats Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy. Ne veltui Tuniso jazminų revoliucija Prancūzijoje buvo vadinama Yasmine revoliucija.

Labai jauna antroji E.Bessono žmona (beveik 30 metų jaunesnė už 52-ejų vyrą ministrą) yra ne tik kilusi iš Tuniso, bet dar ir modernaus Habibo Bourguibos, vadinamo Tuniso tėvu, palikuonė. Atvykęs į Tel Avivą Prancūzijos ministras bandė sumenkinti savo vaidmenį per Tuniso įvykius. "Mano vaidmuo labai kuklus. Dėl žmonos kilmės sulaukdavau iš tunisiečių skambučių ir elektroninių laiškų, kuriuose buvo sakoma, kad tauta bjaurisi prezidentu, jo žmona ir šeima daug labiau, nei pranešama Prancūzijoje. Kai Ben Ali paliko Tunisą, o žmonės šventė Jazminų revoliuciją ir rengėsi iškilmėms, šalyje buvo plėšikaujama. Visiems kėlė siaubą kaukėti policininkai. Parengiau įvykių apžvalgą prieš Ben Ali vyriausybės žlugimą bei po jo ir nusiunčiau į Eliziejaus rūmus, taip pat ministrui pirmininkui", - pasakojo E.Bessonas.

Prancūziškas žavesys

Pramonės ministras nelinkęs atsiprašyti už pernelyg artimus santykius su Tuniso diktatoriumi. "Tai turėjo prancūziško žavesio. Mes džiaugiamės, kad priklausome Viduržemio jūros baseinui ir kad

palaikome stiprius ryšius su Magrebo šalimis. Tačiau pasikeitus režimui žmonės ėmė priekaištauti dėl šių artimų santykių. Tai paradoksalu", - kalbėjo ministras, neslėpdamas sarkazmo dėl kritikos N.Sarkozy ir jo pirmtakams.

O kad Prancūzija sulaukė daug kritikos dėl savo pozicijos per Tuniso revoliuciją, E.Bessonas paaiškino taip: "Ne Prancūzijos reikalas parinkti kitoms tautoms lyderius. N.Sarkozy atkreipė dėmesį į tai, kad buvusi kolonija įtariai žiūri, kai metropolija ima reikšti savo nuomonę tokiais klausimais. Kai kurie besikuriančių valstybių lyderiai ir gyventojai tiesiai sako, kad nekištume nosies. Kita vertus, atiduodami pagarbą Vakarų pasaulio ir Prancūzijos vertybėms, mes užimame pozityvią poziciją - skatiname liberalizmą, raginame gerbti žmogaus teises ir demokratiją. O tokie dalykai sunkina dabartinę situaciją. Prancūzija elgiasi kaip ir kitos valstybės. Ji palaiko ryšius neatsižvelgdama į šalį valdantį režimą. Mes bendraujame, bendradarbiaujame ir deramės su vyriausybėmis, kurios tuo metu valdo kraštą."

Nors E.Bessonas garsėja gerais ryšiais Tunise, pirmiausia dėl žmonos tunisietės jis atsisakė prognozuoti, kas laukia šios šalies. "Gimiau Marakeše, gerai pažįstu Maroką, paskui šiek tiek labiau pažinau ir Tunisą, tačiau nesu arabų pasaulio ekspertas. Neprisidėsiu prie komentatorių, kurie jau šiandien žino, kas nutiks arabų-musulmonų pasaulyje, ir užtikrintai kalba apie revoliucijas, artėjančius didelius įvykius bei jų rezultatus. Kaip ir visi, manau, kad tai, kas šiuo metu ten darosi, yra reikšminga, bet verčiau būsiu atsargus", - sakė ministras.

E.Bessono nuomone, daug Vakarų valstybių lyderių pasimokė iš įvykių Tunise ir dabar bijo būti apkaltinti abejingumu, jeigu neparodys paramos žmonėms. Ministras pabrėžė, kad Egiptas vaidina ypatingą vaidmenį regione, kad jis - stabilumo ašis ir pirmoji arabų valstybė, pasirašiusi taikos sutartį su Izraeliu. Todėl Europos Sąjunga ir Prancūzija labai atsargiai stebi įvykius Egipte.

Antroji Prancūzijos pora

E.Bessonas gimė Marakeše (Marokas). Jo motina yra libanietė, o tėvas - prancūzas. E.Bessonas, būdamas paskutiniu kairiuoju tuometinėje dešiniojo sparno vyriausybėje, tapo socialistų partijos kandidatės į prezidentus Segolene Royal patarėju. Šiandien ministras su žmona yra viena labiausiai fotografuojamų Prancūzijos porų, ją lenkia tik N.Sarkozy su Carla Bruni. Fotografų jie buvo užfiksuoti besibučiuojantys VIP ložėje per futbolo rungtynėse, sportuojantys ir atvykstantys į Eliziejaus rūmuose rengiamus valstybinius pietus. Kai E.Bessonas, dar neseniai keiktas Prancūzijos imigracijos ministras, praėjusį rudenį nutarė susituokti su imigrante iš Tuniso, pora vestuvių datą ir vietą kruopščiai slėpė, nes norėjo privačios ceremonijos.

Tačiau šiomis E.Bessono vedybomis nesidžiaugė jo pirmoji žmona Sylvie Brunel. 2009-ųjų spalį ji išleido prieš vyrą nukreiptą sensacingą knygą "Partizaninis vadovas moterims", kurioje apkaltino E.Bessoną susiradus jauną moterį.

Ministrui teko aiškintis. Savaitraščiui "Paris Match" E.Bessonas sakė: "Ji aprašo 50-metį vyrą, įsimylėjusį jauną moterį, kuri šį suvilioja ir priverčia palikti žmoną. Tai netiesa". Tuo metu ir iki pat antrosios santuokos jis skrupulingai stengėsi išlaikyti vedusio vyro įvaizdį.

Kai 2007 metais per prezidento rinkimų kampaniją E.Bessonas, tuometis socialistų partijos ekonominių reikalų sekretorius, pajuto, kad yra ignoruojamas S.Royal, jis paliko partiją. "Kas toks ponas Bessonas?" - kartą pašaipiai paklausė kandidatė į prezidentus. Atsikirsdamas E.Bessonas išleido sarkastišką knygą "Kas tokia ponia Royal?" Joje autorius parašė, kad socialistų kandidatė visiškai netinka vadovauti Prancūzijai, ir netrukus prisidėjo prie N.Sarkozy, taip atkeršydamas S.Royal. Nuo tada socialistams jis - Judas ir išdavikas.

Paklaustas, ar gailisi dėl to, E.Bessonas, imituodamas seno žmogaus balsą, atsakė: "Kalbate apie dalykus, kuriuos man sunku prisiminti. Kada tai nutiko? 2007-aisiais? Labai seniai. Jeigu jums rūpi, kaip tai išgyvenau ir kaip man sekasi dabar, pasakysiu, kad man viskas gerai, gyvenimas gražus. Džiaugiuosi, jog esu ministras, darau nuostabius dalykus, viskas nuostabu."

Nacionalinis identitetas

N.Sarkozy pakvietė E.Bessoną į savo vyriausybę 2009 metais - paskyrė jį imigracijos ir nacionalinio identiteto ministru. Toks ministerijos pavadinimas buvo plačiai kritikuotas ir galiausiai pakeistas, o naujojo ministro sprendimai sukėlė piktus žmogaus teisių gynėjų protestus. Mat E.Bessonas skatino priimti įstatymą, kuris leistų iš sunkiai prasižengusių imigrantų atimti pilietybę. Jo nurodymu buvo išardyta nelegalių imigrantų stovykla netoli Kalė ir paspartintas tokių asmenų deportavimas.

"Neatsiprašinėsiu dėl savo sprendimų. Neįmanoma pasiekti integracijos nekontroliuojant imigrantų srauto. Pasaulyje nėra valstybės, kviečiančios: "Ateikite ir įsikurkite be vizos", nesvarbu, ar tai trumpas turistinis vizitas, ar ilga viešnagė dėl šeiminių arba profesinių priežasčių. To nėra. Prancūzija - pabėgėlių šalis ir vis dar pirmauja Europoje šiuo atžvilgiu. Neturime kito pasirinkimo, kaip imtis priežiūros ir tvarkos. Patys matote, kas vyksta, kai nelegalūs imigrantai įsikuria mūsų miestuose. Tie žmonės turi sunkumų integruojantis, juos atstumia aplinkiniai, o tada atsiranda galimybė kilti rasistiniams ir ksenofobiniams judėjimams. Į šią realybę turime reaguoti tvirtai", - aiškino ministras.

Kai kurie kairieji mano, kad tokia ministro pozicija stiprina Nacionalinį frontą, vedamą Marine Le Pen, kuri praėjusį mėnesį perėmė vadovavimą iš tėvo Jeano Marie Le Peno. Sukurta net sąmokslo teorija, skelbianti, jog N.Sarkozy nori, kad M.Le Pen, o ne kairiųjų kandidatas patektų į antrą prezidento rinkimų turą. Taip pasikartotų 2002 metų rinkimai, kai dešiniojo sparno kandidatui Jacques'ui Chiracui per antrąjį ratą teko grumtis su ultradešiniuoju J.M.Le Penu. Tuomet kairieji buvo priversti balsuoti už J.Chiracą ir jis tvirtai laimėjo rinkimus - surinko 82 proc. balsų.

Tokios insinuacijos siutina E.Bessoną. "Tik tie, kurie nieko nesupranta, gali taip kalbėti. Nacionalinį frontą visuomet "maitino" baimė, nežinojimas, socialinės ir kasdienio gyvenimo problemos, tokios kaip asmeninis saugumas, imigracija ir panašios, kurių niekas nesprendžia arba sprendžia nepakankamai. Be to, absurdiška manyti, kad kalbos apie "tautą" ir "bendras vertybes" stiprina Nacionalinį frontą. Prancūzija remiasi ne etninėmis ar religinėmis sąsajomis. Prancūzija - tai respublika, įkurta vertybių, ypač laisvės, brolybės, sekuliarizmo ir vyrų bei moterų lygybės pagrindu.

Neįmanoma išvengti klausimo, kur yra balansas tarp įsipareigojimų teisėms, kurios sudaro dalį respublikos ir jos piliečių sutarties. Manau, visiškai absurdiška tvirtinti, kad diskusijos dėl "nacionalinio identiteto" ar "tautos", kaip ir dėl šeimos, kurioje žmonės gyvena kartu, palaiko Nacionalinį frontą. Ko gero, per ilgai prancūzai, tiek kairieji, tiek dešinieji, nesuvokė, kad vėliava, himnas, respublikos simboliai yra cementas, rišantis tautą. Žmonės tampa drovūs, kai kalbama šia tema. Jei šnekėčiau apie brazilų, marokiečių, vokiečių, britų ar Izraelio gyventojų identitetą, niekas nesistebėtų. Tačiau prabilus apie "prancūzų identitetą", ši sąvoka nežinia kodėl tampa įtartina", - dėstė savo poziciją ministras.

E.Bessonas tikina nesąs didelis ekspertas šiuo klausimu, tačiau giria Izraelį už tai, kad ši valstybė turi savo identitetą ir gina jį bei saugo.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"