TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ypatinga gyvūnų diplomatijos galia

2015 12 19 6:00
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su savo augintiniais Bafiu ir Jume. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandienos pasaulyje, kuriame apstu sumaišties ir įtampos, regis, geriausias būdas pasaulio lyderiams pralaužti ledus – pasiūlyti egzotišką dovaną. Gyvūnai teigiamai veikia žmones, o kaip jie paveikia politiką? Labai įvairiai – gali pagerinti tarptautinius santykius, išreikšti galią, padėti sudaryti susitarimus, paminėti sukaktis.

Gruodžio pradžioje Kremliuje per oficialią ceremoniją Rusijos atstovai perdavė Prancūzijos ambasadoriui vokiečių aviganių veislės šuniuką Dobrynią, pavadintą mitinio rusų kario garbei. Jis turėtų pakeisti po teroro išpuolių Paryžiuje per reidą žuvusią Prancūzijos policijos belgų aviganę Dyzel. Pasak Rusijos vidaus ministerijos atstovų, ši dovana yra solidarumo ženklas prancūzams ir simbolizuoja šalių vienybę kovojant su terorizmu. Tai nebe pirmas kartas, kai Rusija dovanoja šunis.

Šuniška diplomatija

2012 metais prezidentas Vladimiras Putinas nusiuntė Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui juodųjų rusų terjerų šuniuką. Šios veislės keturkojai kadaise dar buvo vadinami Stalino šunimis. Jie buvo išvesti praėjusio amžiaus penktąjį dešimtmetį. H. Chavezas ilgai nevargo rinkdamas šunyčiui vardą – pavadino jį El Ruso (liet. Rusas). Venesuelos prezidentas džiaugėsi geru ir gražiu šuniuku. Jis dar pajuokavo, kad Rusijos lyderiui ketina dovanoti kapibarą (šalyje populiarų stambų graužiką). Terjerą jam perdavė Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, kai šalys Venesueloje pasirašė 20 mln. dolerių vertės prekybos susitarimą.

V. Putinas ir pats yra gavęs iš valstybių vadovų šunų. 2010 metais iš Bulgarijos, kurioje lankėsi dėl „Pietų srauto“ dujotiekio projekto, jis parsivežė bulgarų aviganį Bafį. Šuniuką įteikė Kremliui prielankus šalies premjeras Bojko Borisovas. 2012 metais Japonijos užsienio reikalų ministerija padovanojo Rusijai akitų veislės šunį. V. Putinas kalytę pavadino Jume (liet. Svajonė). Tai buvo japonų padėka Rusijos lyderiui už pagalbą nuo stipraus žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusiam šalies regionui. Japonijos atstovai pažymėjo, kad ši dovana turėtų sustiprinti šalių ryšius. V. Putinas žadėjo nusiųsti japonams Sibiro katę.

Kremlius ne kartą yra pasitelkęs gyvūnus, kad sumenkintų kitų valstybių lyderius. Kartą per oficialų vizitą Baltuosiuose rūmuose V. Putinas pasityčiojo iš tuomečio JAV prezidento George'o W. Busho šunelio Barnio. „Jūs vadinate tai šunimi?“ – pasišaipė jis, išvydęs škotų terjerą. Po metų JAV prezidentui lankantis V. Putino rezidencijoje pievele atbėgo didelė juoda labradorė Koni. Rusijos lyderis tuomet su pasigėrėjimu pasakė: „Didesnė, stipresnė ir greitesnė nei Barnis.“

2007 metais Sočyje, vykstant deryboms dėl energijos išteklių, V. Putinas į kambarį atsivedė ir Koni. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tuomet sustingo, nes labai bijo šunų. V. Putinas tai žinojo ir mėgavosi akimirka. Kanclerė vėliau pašiepė tokį Kremliaus lyderio poelgį. „Jis nori įrodyti, kad yra tikras vyras, – sakė ji žurnalistams. – Jis bijo savo silpnumo. Rusija neturi nieko – nei sėkmingos politikos, nei ekonomikos.“

Buvęs Australijos premjeras Tonny Abbottas ir JAV prezidentas Barackas Obama laiko koalas. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Gyvūnų diplomatijos simbolis

Ko gero, pasaulyje žinomiausia yra vadinamoji pandų diplomatija. Kinija dovanoja šiuos nykstančius gyvūnus toms valstybėms, su kuriomis nori palaikyti gerus ryšius. Ši tradicija siekia septintą amžių, kai šalį valdė Tangų dinastija. Imperatorė Wu Zetian pirmą kartą nusiuntė porą meškiukų Japonijos imperatoriui.

Nuo penktojo iki devintojo dešimtmečio Kinija devynioms valstybėms padovanojo 23 pandas. Vienas žinomiausių pavyzdžių – Kinijos lyderio Mao Zedongo dovana JAV prezidentui Richardui Nixonui 1972 metais. Vašingtonas atsidėkodamas Pekinui išsiuntė porą avijaučių.

Vėliau Kinija liovėsi dovanojusi pandas, nes šalyje jų labai sumažėjo. Azijos milžinė dabar skolina meškiukus valstybėms dešimties metų laikotarpiui, mainais gaudama vertingų išteklių ir technologijų. Pavyzdžiui, Pekinas panaudojo pandų diplomatiją stiprindamas šalies branduolinį pajėgumą. Jis paskolino šių nykstančių gyvūnų Kanados, Prancūzijos ir Australijos zoologijos sodams, o iš šių valstybių importavo uraną. Nuo 1996 metų šalis jau paskolino daugiau kaip 30 pandų.

Pernai Kinija išsiuntė porą žavių meškiukų į Malaiziją, kad sustiprintų dvišalius santykius ir padėtų sušvelninti įtampą pradingus „Malaysia Airlines“ lėktuvui. Tai labai taikūs ir mieli gyvūnai, todėl daugelis valstybių su džiaugsmu priima tokį Kinijos draugiškumo ženklą. Nors pandos ir tapo gyvūnų diplomatijos simboliu, jos – nėra vieninteliai gyvūnai, kuriais šalys bando tvirtinti tarpusavio santykius.

Kinijos užsienio politikoje pandoms tenka svarbus vaidmuo. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Nuo žirafų iki ančiasnapių

Kuri valstybė naudojasi žirafų diplomatija? Pasirodo, šiuos gyvūnus ilgą laiką dovanodavo Egiptas. Pavyzdžiui, XV amžiuje Egipto sultonas, siekdamas pagerinti santykius su Florencijos valdytoju Lorenzo de Medici ir nuteikti jį prieš Osmanų imperiją, nusiuntė į Italiją žirafą. Gyvūnas laisvai vaikščiojo Florencijos gatvėmis ir kėlė visiems pasigėrėjimą. Žirafą tapė net garsūs dailininkai, tokie kaip Giorgio Vasari ir Domenico Ghirlandaio.

Pietų ir Pietryčių Azijoje labai vertinami drambliai. Todėl šių kraštų lyderiai norėdami pagerinti santykius su kuriomis nors valstybėmis pasitelkia dramblių diplomatiją. 1953 metais Vietnamo lyderis Ho Chi Minhas kaip draugystės simbolį padovanojo Mao Zedongui porą Azijos dramblių. Po septynerių metų jis nusiuntė dar vieną. Šri Lanka taip pat yra dovanojusi Kinijai dramblių. Pastarąjį kartą tai nutiko ne taip ir seniai – 2007 metais.

Vokiečių aviganių veislės šuniukas Dobrynia, pavadintas mitinio rusų kario garbei. /AFP/Scanpix nuotrauka

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Johnas Majoras savo 50-mečio proga iš Turkmėnijos prezidento dovanų gavo achaltekų veislės žirgą. Greitas, ištvermingas ir protingas gyvūnas – nacionalinis tos šalies simbolis. Išskirtinė achalteko savybė yra spindintis kailis. Turkmėnai labai vertina šiuos gyvūnus ir dovanoja juos tik savo kraujo broliams, artimiausiems žmonėms ir patikimiausiems draugams. Turkmėnijos lyderis yra padovanojęs žirgų Rusijai, Prancūzijai, Iranui, Kinijai.

Penktąjį dešimtmetį Australija yra dovanojusi britams ir amerikiečiams ančiasnapių. Tai labai vertinga dovana, nes šie unikalūs gyvūnai sulaukia ne tik didelio lankytojų, bet ir mokslininkų susidomėjimo. Pirmasis ančiasnapis vardu Winstonas (pavadintas britų premjero W. Churchillio garbei) buvo išplukdytas į Didžiąją Britaniją 1943 metais, bet vargšelis neištvėrė kelionės. Po kelerių metų dar trys ančiasnapiai išsiųsti į Ameriką kaip padėka už karinę pagalbą. Tačiau jau pusę šimtmečio šių unikalių gyvūnų Australija niekam nedovanoja, mat pati nori prisivilioti turistų.

Dabar diplomatinė našta tenka kitai Australijos žemyno pažibai – koalai. Pernai Brisbane per Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimą pasaulio lyderiai nuotaikingai pozavo su minkštutėmis meškutėmis. Šiemet minėdama diplomatinių santykių su Singapūru 50 metų sukaktį Australija paskolino šių eukaliptą mėgstančių gyvūnų vienam Pietryčių Azijos valstybės zoologijos sodui.

Keletas įdomybių

– XV amžiuje Kiniją valdžiusiam Mingų dinastijos imperatoriui Chenghua kitų šalių valdovai pridovanojo labai daug liūtų. Kai Samarkando sultonas Ahmedas nusiuntė dar du, jis atsisakė priimti gyvūnus ir pažymėjo, kad jau gana niekam tikusių kačių.

– XVI amžiuje Portugalijos karalius Manuelis padovanojo popiežiui Leonui X baltąjį dramblį. Taip jis siekė apsaugoti prekybos monopolį Molukų salose (kolonijiniais laikais jos taip pat vadintos Prieskonių salomis).

– 1826 metais Prancūzijos generolas Marquisas de Lafayette“as padovanojo JAV prezidentui Johnui Quincy Adamsui aligatorių, šis keletą mėnesių gyveno Baltųjų rūmų vonioje.

– 1904 metais Abisinijos karalius Menelikas išsiuntė gyvūnų mylėtojui JAV prezidentui Theodore'ui Rooseveltui zebrą ir liūtą.

– 1961 metais Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas padovanojo JAV prezidentui Johnui F. Kennedy ne itin kilmingą šunelį Pušinką. Tačiau jis paaiškino, kad šios kalytės tėvai Strelka ir Belka yra pirmieji šunys, nuskraidinti į kosmosą.

– 1990 metais Indonezijos prezidentas įteikė JAV lyderiui George'ui H. W. Bushui Komodo varaną (didžiulį retą driežą). Tačiau Nagas labai nesutarė su pirmuoju šalies šuniu, todėl pateko į zoologijos sodą. Indonezijoje šie driežai laikomi nacionaline vertybe, jie gali sumedžioti net dvigubai už save didesnį grobį, pavyzdžiui, Azijos buivolą.

– 2010 metais Iranas padovanojo Rusijai porą retų leopardų. Tuomet V. Putinas, demonstruodamas, kad nesibaimina laukinių plėšrūnų, pats išleido juos į aptvarą. Rusija mainais nusiuntė du Amūro tigrus.

– 2010 metais Zimbabvė planavo padovanoti Šiaurės Korėjai du dramblius, žirafų, egzotiškų paukščių, hienų, zebrų, beždžionių. Tačiau tarptautiniams aktyvistams užprotestavus, kad šie gali neatlaikyti ilgos kelionės, šio sumanymo teko atsisakyti. Abi valstybės jau seniai palaiko draugiškus santykius.

– 2013 metais Prancūzija nusiuntė į Malį karių, kad šie padėtų suvaldyti islamistus. Afrikos šalies pareigūnai manė, kad geriausias būdas padėkoti – padovanoti prezidentui Francois Hollande“ui kupranugarį. Vadovas juokavo, kad ketina juo naudotis vietoj automobilio. Kol buvo tvarkomi įvairūs dokumentai prezidento dovaną laikinai prižiūrėjo viena šeima. Deja, kupranugaris netyčia atsidūrė ant pietų stalo.

– Dabartinė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II gyvūnų yra gavusi turbūt daugiau nei kuris kitas monarchas. Vokietija dovanojo kanarėlę, Brazilija – jaguarų ir tinginių, Kanada du juodus bebrus, Seišeliai – porą vėžlių, Kamerūnas – dramblį. Monarchė niekada nelaikė jų rūmų teritorijoje, atiduodavo į zoologijos sodus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"