TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ypatinga Vokietijos ir Kinijos draugystė

2014 07 07 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo septintą oficialių vizitą į Kiniją. Tiek daug sykių šioje šalyje nėra lankęsis nė vienos kitos Europos šalies vadovas.

Kinija – svarbiausia Vokietijos eksporto partnerė už Europos ribų. Analitikai pastebi, kad stengdamasi palaikyti gerus dvišalius santykius kanclerė gerokai sušvelnino savo kritiką Kinijos valdžiai, ypatingai dėl dažnų žmogaus teisių pažeidimų.

Šių metų kovą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kartu šalies Komunistų partijos lyderiu lankėsi Berlyne. Vėliau atėjo vokiečių eilė aplankyt savo partnerius Azijoje: užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir ūkio ministras Sigmaras Gabrielis atvyko į Pekiną. Rudenį jų kolegos iš Kinijos laukiami tarpvyriausybinėse derybose Berlyne. Ir vis dėlto, nepaisant ir taip dažnų susitikimų, Vokietijos kanclerė A. Merkel vakar pradėjo oficialų trijų dienų vizitą Kinijoje.

Sekmadienį kanclerė apsilankė pietvakarinėje Kinijos Sičuano provincijoje, kur gyvena maždaug 80 mln. žmonių. Ten jau 10 metų veikia Berlyno generalinis konsulatas ir registruota apie 130 Vokietijos įmonių, tarp jų ir „Volkswagen“ gamykla, kurioje lankėsi kanclerė.

Vėliau A. Merkel atvyko į sostinę Pekiną, kur susitiko su Kinijos premjeru Li Keqiangu, o šiandien planuoja pasimatyti su prezidentu Xi Jinpingu.

Kanclerė keliauja su verslininkų delegacija, į kurią įtraukti ir tokie svarbūs asmenys kaip „Siemens“, „Volkswagen“, „Airbus“, „Lufthansa“ ir „Deutsche Bank“ vadovai.

Svarbiausia – ekonominė partnerystė

Už Europos ribų Kinija yra svarbiausia Vokietijos prekybos partnerė. Vokiškų mašinų ir įrenginių gamintojams šioje Azijos šalyje atsiveria didžiulė rinka. Vokietija taip pat yra svarbiausia Kinijos prekybos partnerė Europoje.

A. Merkel vizito Pekine metu įvyko pirmasis neseniai įkurto Kinijos ir Vokietijos patariamojo komiteto ekonomikos klausimais susitikimas. Šio komiteto tikslas – nustatyti, kokios problemos prekybos srityje kyla tarp dviejų šalių ir teikti rekomendacijas, kurias vėliau turėtų analizuoti vyriausybės.

Anot Vokietijos eksperto kino Liu Liquino, problemų iš tiesų kyla nemažai. Jo nuomone, reiktų tobulinti intelektinės nuosavybės apsaugos užtikrinimą Kinijoje, kuris, nors per kelis metus ir pagerėjo, vis tiek gali kelti problemų ateityje dvišaliams santykiams.

2015 metus šalių vyriausybės planuojama paskelbti Kinijos ir Vokietijos inovacijų metais. Nors abi šalys dar turi susitarti dėl konkretaus jų tikslo, o Berlynas dar turi nurodyti, ką konkrečiai laiko „inovacijomis“.

Be pokyčių mokslinių tyrimų ir technologijų srityse, „Inovacijų metais“ gali būti bandoma įgyvendinti reformas teisės, socialinės apsaugos ir švietimo sistemose. Kol kas iš Pekino dar nematyti jokių ženklų, kad šiam tokie pokyčiai būtų priimtini.

Ekonomiškai šios dvi pramonės milžinės dar niekada nebuvo taip priklausomos viena nuo kitos. Kadangi ekonomikos krizė sumažino Vokietijos eksportą Europoje, Kinija tapo svarbiausia rinka „Siemens“ ir „Volkswagen“ kompanijoms.

„Audi“ paskelbė birželio mėnesį pristačiusi daugiau nei 50 tūkst. automobilių į Kiniją, o „Volkswagen“ ir S klasės „Mercedes“ mašinoms ši Azijos milžinė jau dabar yra didžiausia eksporto rinka pasaulyje.

Nuo 2009 metų vokiškų prekių eksportas į Kiniją padidėjo beveik dvigubai: 2013-aisiais į šią šalį iškeliavo Vokietijoje pagamintų prekių už 67 mlrd. eurų. 2000 metais Kinijoje atsidurdavo 1,6 proc. viso Vokietijos eksporto, o pernai šis skaičius pakilo iki 6,1 procento.

Apie žmogaus teises – už uždarų durų

Geri santykiai tarp šalių – lemiamas faktorius siekiant pasirašyti svarbius prekybos sandorius. O susitikimų kiekis tik patvirtina politikų pastangas šioje srityje – vien šiemet suplanuoti trys oficialūs šalių atstovų susitikimai.

Vis dėlto, kai kurie analitikai mano, kad A. Merkel su savo komanda šį kartą į Pekiną vyksta nusiteikusi ne itin optimistiškai. Ukrainos krizė atskleidė pavojus, kurie tyko Vokietijai tapus pernelyg priklausomai nuo Rusišką dujų. Dabar kyla vis didesnis susirūpinimas ir dėl pernelyg stiprios šalies priklausomybės nuo eksporto į Kiniją.

Nors tik 6 proc. viso Vokietijos eksporto keliauja į Kiniją, atskiros bendrovės, ypatingai automobilių ir įrankių sektoriuje, net 40 proc. savo prekių parduoda vartotojams iš Kinijos.

Prieš kelionę vokiečių delegacija pabrėžė, kad Pekine bus aptariami ir žmogaus teisių klausimi, tačiau tikėtina, kad šios diskusijos vyks už uždarų durų. Tikimasi, kad A. Merkel bandys paspausti Pekiną išduoti tarptautinių kelionių leidimą Ai Weiwei – Kinijos menininkui ir politiniam aktyvistui. Šiuo metu Berlyne veikia didžiulė jo paroda ir Vokietijos atstovai tikisi, kad joje pasirodys ir kūrinių autorius.

Vis dėlto, kai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad pirmosios savo kadencijos metu A. Merkel reiškė itin tiesmuką kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau jų manymu, pastaraisiais metais intensyvėjant prekybai tarp dviejų šalių, diplomatinė kanclerės pozicija labiau primena jos pirmtako Gerhardo Schröderio credo santykiuose su Rusija: Wandel durch Handel – pokyčiai per prekybą.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"