TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žada mažinti Europos valstybių reitingus

2011 09 27 0:00
Kol pasaulis suka galvą, kaip gelbėti Graikiją, jos gyventojai toliau streikuoja.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungai (ES) paskelbus, kad Europos finansinio stabilumo fondą ketinama padidinti iki 440 mlrd. eurų, įtakinga reitingų agentūra "Standard & Poors" pareiškė sumažinsianti euro zonos valstybių reitingus. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kuria naujus euro zonos gelbėjimo planus.

Agentūros "Standard & Poors" Suverenių reitingų skyriaus vadovas Davidas Bire'as mano, kad kol kas neaišku, kaip ES ketina padidinti Europos finansinio stabilumo fondą, kiek tai bus efektyvu ir kaip tai atsilieps kreditavimui. Be to, kai kurių analitikų nuomone, Europai reikia mažiausiai 2 trln. eurų, kad būtų galima išgelbėti tokias valstybes kaip Italija ir Ispanija, jei joms iškiltų bankroto pavojus. "Mes jau beveik pasiekėme tokį tašką, kai garantijų principas, kuriuo vadovaujasi Europos finansinio stabilumo fondas, nebeveikia", - sakė D.Bire'as.

Kadangi vis daugiau euro zonos valstybių jau nebenori skirti pinigų Graikijai gelbėti, imami svarstyti alternatyvūs scenarijai, įskaitant ir tokį: kaip efektyviau galima panaudoti Europos centrinį banką (ECB) arba glaudžiau integruoti euro zoną, turinčią centrinį banką, bet neturinčią finansų ministerijos. Jei daugiau pinigų galėtų skirti ECB, Europos šalių vyriausybėms nereikėtų imtis tokio nepopuliaraus žingsnio kaip pinigų skyrimas. Todėl euro zona turėtų būti suinteresuota, kad ECB sukauptų daugiau lėšų krizei spręsti, ir tai taip pat šiek tiek sumažintų spaudimą mažinti valstybių reitingus. Tačiau šio fondo padidinimas sumažintų paties ECB reitingą. "Mes negalime laikyti finansinio skatinimo nemokamais pietumis", - pabrėžė ECB valdybos narys Patrickas Honohanas.

Agentūra "Standard & Poors" teigia, kad Europos politikai pagaliau suprato, jog Atėnų skolų restruktūrizavimas iš tiesų vyksta kartu su skolų nurašymu, todėl bankams reikės papildomo kapitalo. Tačiau agentūra mano, kad bankai, kaip ir anksčiau, gali kaupti pinigus nesitikėdami valstybės paramos. "Bankai turi kalbėtis su potencialiais investuotojais. Jau akivaizdu, kad Europos bankai vilioja kapitalą", - sakė D.Bire'as.

Tuo tarpu TVF teigia, kad jau per artimiausias penkias šešias savaites turi būti duotas "kolektyvinis atsakas" į skolų krizę, nors atsižvelgiant į dabartines realijas. Tai padaryti nepaprastai sunku, tačiau būtina, nes anemiškas ūkio augimas gali sukelti dar didesnę recesiją. Investuotojai jaučiasi vis labiau nusivylę, nes politikai nesugeba greitai priimti sprendimų, o analitikai primena, kad reikia darbų, o ne žodžių norint nuraminti sunerimusias akcijų biržas. Nors savaitgalį 20 įtakingiausių pasaulio valstybių atstovai įsipareigojo duoti "tvirtą ir koordinuotą tarptautinį atsaką" į kilusią krizę, analitikai įspėja, kad jo nepakaks investuotojams nuraminti.

Pranešimai apie rengiamą gelbėjimo planą pasirodė po praėjusią savaitę įvykusio kasmetinio TVF ir Pasaulio banko atstovų susitikimo Vašingtone. Jame ir buvo aptarta, ar pakaks 440 mlrd. eurų Europos finansų sistemai išgelbėti, nes Europos finansinio stabilumo fondas prisiimtų pagrindinę riziką už skolinimą vyriausybėms iš įprastų komercinių šaltinių, kuo pirmiausia galėtų pasinaudoti Italija. Susitikęs su TVF vadove Christine Lagarde Graikijos finansų ministras Evangelosas Venizelosas sakė, kad Atėnai padarys viską, kad sumažintų savo milžinišką skolą, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. šalies BVP. Nors viešai pasaulio lyderiai skelbia, kad "nėra plano" Graikijos žlugimui sustabdyti, tačiau pasirodo pranešimų, jog pareigūnai rengia planą, kaip leidžiant Graikijai bankrutuoti palikti ją euro zonoje, o taip pat galvoja, kaip sustiprinti euro zonos bankus, šiuo metu per mažai turinčius kapitalo nuostoliams padengti.

Vašingtone E.Venizelosas pabrėžė, kad Graikija sieks likti euro zonoje, ir paneigė, kad Graikijos žlugimas galėtų sukelti "domino efektą". Graikijos tarptautinių ryšių ministras Constantine Popadopoulosas patikino, kad Graikijos išmetimas iš euro zonos būtų "tikra katastrofa". "Tai nublokštų mūsų šalį į 1960-1970 metus", - sakė jis, primindamas, kad tuomet Graikijoje kilo karinis perversmas. Vėliau struktūrizavus ekonomiką ir pagerėjus gyvenimui kelias perversmams buvo užkirstas.

Šią savaitę ES ir TVF pareigūnai vėl vyks į Graikiją įvertinti, ką ji nuveikė mažindama biudžeto deficitą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"