TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žalgirio mūšis sukėlė chaosą

2010 07 19 0:00
Kryžiuočių ordino magistras Ulrichas von Jungingenas (dešinėje) susitiko su Vytautu Didžiuoju ir dviem jo riteriais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kelias dienas Lenkijoje vykęs Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimas daugiausia žiūrovų - iki 200 tūkst. - sutraukė šeštadienį, kai vyko didžiojo mūšio inscenizacija.

Žiūrovų skaičius svilinant alinančiam karščiui bylojo apie didelį susidomėjimą Žalgirio mūšiu, prieš 600 metų užkirtusiu kelią kryžiuočių veržimuisi į Rytus. Kautynių reikšmės ir pasididžiavimo jomis nemenkina pastaruoju metu spaudoje pasigirstančios įvairios mūšio vertinimo versijos, pavyzdžiui, kad mūšis sureikšmintas tik sovietmečiu, kad tai nesvarbus įvykis. Kiti tvirtina, jog Kryžiuočių ordinas jau ir taip greitai būtų žlugęs, nes jis pats savaime degradavo, o mūšis tik paspartino jo subyrėjimą. Dar kiti turi priekaištų lietuviams, jog laimėta kova nesugebėjo tinkamai pasinaudoti - neišplėtė savo valdų. Tačiau visas versijas ir svarstymus nuvainikuoja istorikų tvirtinimas: jei ne Žalgirio mūšis, mūsų nebūtų likę kaip prūsų. Lenkai taip pat atsiskaitė su savo priešu, taikiai įsileistu XIII amžiuje tikintis pagalbos kovojant su prūsais ir jotvingiais, puldinėjančiais Mozūrijos žemes. Be to, lenkams šio įvykio jubiliejus - tik dar vienas būdas pakurstyti patriotizmą ir pasididžiavimą savo tauta.

Dominavo Jogaila

Pirmiausia į akis krito, kad tarp negausių lenkų prekeivių mūšio lauke siūlomų suvenyrų vyravo Jogailos atvaizdai. Vytauto ir su žiburiu nerasi. Vien jau tai, kad nuo 1998 metų rengiamose mūšio inscenizacijose Vytautas tik šiemet pirmąkart dalyvavo, daug pasako apie bandymą manipuliuoti istorija ir pabrėžti, kas kam atrodo svarbiau. Lenkams vis norėdavosi iškelti savo karaliaus Jogailos vaidmenį šiame mūšyje. Ir net dabar, kai švedų istorikai rado dokumentus, įrodančius, jog lietuvių atsitraukimas nebuvo bailus bėgimas, o tik taktinis manevras, inscenizacijos metu lenkų komentatorius miniai žiūrovų pasakojo: "Ir niekas nežino, ar dėl tikėjimo stokos, ar baimė privertė lietuvius pasitraukti. O gal tai buvo toks manevras? Tačiau jie pradėjo veikti pagal savo papročius."

Švedijoje rastas anoniminis laiškas, rašytas kryžiuočiams, perspėjo juos, kad lietuviai gali panaudoti tokį kovos būdą - atsitraukimą. Anonimas ragina turėti tai omenyje ir saugotis. Švedų istorikams lietuvių atsitraukimas - suprantamas manevras, tačiau lenkų komentatorius leido sau tuo suabejoti.

Pasidžiaugti galima, kad mūsų šalies Krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos kultūros ministerijos pasirašyta sutartis leido šiemet kaimynų rengiamame minėjime dalyvauti deramai. Vytautui Didžiajam mūšio inscenizacijoje atstovavo Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius, jį lydėjo du raiteliai, nešini Vyčiu ir Gedimino stulpais puoštomis vėliavomis. Vytauto pulką sudarė apie 30 riterių iš Trakų pilies brolijos "Viduramžių pasiuntiniai", Kauno istorijos klubo, Lietuvos Garbės sargybos kuopos kariai. Kai jie įsitraukė į mūšį, lenkų komentatorius pripažino: "Vokiečiai išsigando pamatę lietuvius, kurių neseniai regėjo tik nugaras. Jie nesitikėjo tokios atakos."

Traukė ir pėsčiomis

Žiūrovai, kurie nenorėjo gaišti daug laiko ir į veiksmo vietą planavo atvykti tik prasidedant mūšio inscenizacijai, nusivylė. Lenkijos ir Lietuvos jungtinės kariuomenės kovas su kryžiuočiais galėjo stebėti nebent didžiajame ekrane. Milžiniška žiūrovų minia nuo ankstyvo ryto jau buvo glaudžiai apsupusi mūšio vietą. Kai kas dėl spūsčių keliuose ir visai nepamatė renginio. Teko sutikti pavėlavusius tautiečius, kurie prašė bent parodyti vietą, kurioje tas inscenizuotas mūšis vyko.

Matyt, žmonės nesitikėjo, kad bus tiek daug vykstančiųjų į buvusių kautynių vietą. Šeštadienį dar likus keliasdešimčiai kilometrų iki mūšio lauko keliuose nuo Varšuvos ir Olštino susidarė spūstys - minios automobilių vos vos judėjo. Ir kaip tyčia - beveik visur buvo remontuojami, platinami keliai. Tokios sąlygos dar labiau apsunkino eismą. Daugelis netekę kantrybės palikdavo automobilius šalikelėje jau pamatę nuorodą, kad iki mūšio lauko liko 5 kilometrai, trumpindami kelią traukė laukais. Visureigiai ir motociklai taip pat nurūko pievomis.

Susėdo nuo ryto

Į nemokamą renginį žiūrovų susirinko tokia gausybė, kad jokios tvarkos nebuvo galima ir tikėtis. Beje, nesimatė ir jokių tvarką reguliuojančių savanorių ar tuo labiau policijos. Chaotiškai automobiliais buvo nuklotos pievos ir visa kalva, ant kurios stovi paminklas, įamžinantis mūšį. Šalia automobilių pridygę palapinių. Džiaugėsi tie, kurie maistu ir geriamu vandeniu buvo apsirūpinę iš namų, nes prie kelių maitinimo įstaigėlių nusidriekė milžiniškos eilės.

Kaip pasakojo Lenkijos radijas, daugelis žiūrovų, tikėdamiesi užsiimti geresnes vietas stebėti inscenizaciją, atvyko iš vakaro ir jau nuo šeštos valandos ryto susėdo pliko kalno šlaite, vis kaitrėjant saulei laukė riterių pasirodymo. Kai 14 valandą Lenkijos laiku į aikštę išjojo apie du tūkstančius riterių, vaizdas nuo kaitros ir dulkių buvo net padūmavęs. Ne vienas pasvajojo apie bent retkarčiais pralekiančius ir žemę palaistančius gaisrininkų automobilius. Tačiau organizatoriai, matyt, apie masinius ir ne vieną dieną trunkančius karščius nieko negirdėjo.

Tą dieną šalies pietuose siautė škvalai ir liūtys, o Žalgirio mūšio lauke termometro stulpelis pakilo iki 38 laipsnių karščio. Gamtinės sąlygos prilygo tikrojo mūšio sąlygoms (istoriniuose šaltiniuose užsimenama, kad tą dieną buvo tvanku ir karšta). Apsirengę metaliniais, iki 30 kg sveriančiais šarvais, neištvėrę kaitros krito ne vienas šių dienų riteris. Kaukiantys greitosios medicinos pagalbos automobiliai sunkiai važiavo dulkėtais laukais, vangiai jiems iš kelio traukėsi nuo karščio lėtai žioplinėjantys turistai.

Kelyje - chaosas

Pasibaigus renginiui iš aplink visur laukuose įkurtų stovėjimo aikštelių pradėjo masiškai, be jokios tvarkos į siaurą kaimo plentą brautis automobiliai. Kelias valandas visi tiesiog sustingo niekur negalėdami pravažiuoti. Keisčiausia, kad tokios spūsties niekas nereguliavo. Organizatoriai viską paliko savieigai. Kai ne vienas pasipiktinęs vairuotojas lenkas telefonu bandė ieškoti pagalbos, policija jiems atsakė, kad tokio užsakymo iš organizatorių negavo, tad ir neprivalo tvarkyti kelyje kilusio chaoso. Žmonėms tiesiog teko susitaikyti su situacija ir laukti. "Kempingai" dygo tiesiog ant asfalto - žmonės traukė kėdutes, paklodes ir gulėsi šalia automobilių laukdami, kol galės pajudėti.

Tokia situacija kaipmat pasinaudojo vietiniai kaimo gyventojai. Kai negalinčių niekur išvažiuoti turistų eilės nusidriekė prie kelių nedidukių kaimo aludžių, kuriose tik šilto alaus buvo galima nusipirkti po 5 zlotus, kiekviename kieme be jokios eilės atšaldyto alaus puslitrį ištroškę keliautojai pirko ir už 10 zlotų.

Keista, bet mūšio lauke mobilieji telefonai suveikdavo tik kelias minutes, o paskui ryšys ir vėl dingdavo. Tad vargas buvo pasiklydusiems turistams. Ieškojo bent lietuviškų autobusų numerių, sėdo į juos ir tik išvažiavę toliau į plentą galėjo susisiekti su savo grupėmis.

Išvargę dieną karštoje saulėje turistai sakė tikrai susidarę vaizdą, koks sunkus buvo Žalgirio mūšis. "Jei kas paklaus, kaip viskas atrodė, patarsiu užsidėti puodą ant galvos ir pastovėti pusdienį saulėje, - sakė vienas renginio stebėti atvykęs kaunietis. - Tada tikrai nekils klausimų, kaip mūšį laimėję ir Vytauto vedami lietuviai po šių kautynių nesugebėjo paimti kryžiuočių Marienburgo pilies."

Interpretacijos nesibaigs

Apmaudu, kad šiemet Lietuva taip ir nesugebėjo sukurti planuoto filmo apie Žalgirio mūšį. Tam rimtai ruošiasi baltarusiai. Paskaitę lietuvišką scenarijų prie jo prisidėti neketina, tačiau į savąjį filmą kviečiasi ir lietuvių aktorius. Lenkų dienraštis "Gazeta Wyborcza" spėja, kad baltarusių filmas Žalgirio mūšio laimėtoju vaizduos ne Lenkijos karalių Jogailą, kuris Baltarusijoje laikomas išdaviku, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Vytautą - Lietuvos ir Baltarusijos patriotą. Matyt, bus dar ne viena Žalgirio mūšio interpretacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"