TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žaliosios idėjos sulaukė saulėlydžio

2013 10 03 6:00
Praeityje Žaliųjų partijų rėmėjai galėjo džiaugtis sėkmingais rinkimų rezultatais. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) valstybėse Žaliųjų partijos "išsisemia" ir praranda rinkėjų pasitikėjimą. Akcentuodamos ekologines problemas, jos nesugeba konkuruoti su tradicinėmis ir populistinėmis partijomis, o pakliuvusios į koalicijas valdžioje savo galia ir įtaka nusileidžia stipresniems partneriams.

XX amžiaus devintajame dešimtmetyje prieš branduolinę politiką nukreiptas Žaliųjų judėjimas sudrebino didžiąją politiką. Tačiau dabar Vokietijoje ir Prancūzijoje Žaliųjų partijos nuvylė rinkėjus, šie pradėjo jomis nebepasitikėti. Kokia ateitis laukia žaliųjų? Ar jie išliks politiniame elite? Visuotinių rinkimų ir apklausų rezultatai rodo, kad Žaliųjų partijoms bus be galo sunku susigrąžinti prarastas pozicijas.

Ketina trauktis

Viena stipriausių Vokietijoje Žaliųjų partija po visuotinių rinkimų išgyvena krizę. Politinės ekologijos pionieriai surinko vos 8,4 proc. balsų ir liko ketvirti. Jie nusileido ne tik sunkiasvorėms Angelos Merkel Krikščionių demokratų bei Peero Steinbruecko Socialdemokratų partijoms, bet ir pralaimėjo radikaliajai kairiajai partijai „Die Linke“. Po šios nesėkmės Žaliųjų partijos vadovybė atsistatydino.

Prancūzijoje žalieji vis dar dirba valdančiojoje koalicijoje, tačiau rimtai svarsto, ar likti valdžioje su nepopuliaraus šalies prezidento Francois Hollande'o vadovaujamais socialistais. Kadaise prezidento rinkimuose dalyvavęs vienas žaliųjų vedlių Noelis Mamere'as jau trenkė durimis. Jis paliko partiją sviedęs, kad pasiekę valdžią žalieji neva "pardavė savo sielą", nustojo skatinti novatoriškas idėjas bei tapo „išrinktų pareigūnų profesine sąjunga“.

N.Mamere'o pavyzdžiu ketina sekti ir kiti partijos lyderiai. Danielis Cohnas-Benditas pareiškė, kad nekandidatuos kitais metais vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, o partijos pirmininkas Pascalis Durand'as prisipažino, kad prieš juos atsistatydins. „Žaliesiems rinkimai turėtų būti prasti. 2009 metais jie surinko 16,7 proc. balsų, tačiau kitais metais vos keli jų nariai teturėtų patekti į Europos Parlamentą“, - prognozavo politikos apžvalgininkas Paulas Tayloras.

Sėkmės aukos

Politologai pažymi, kad žalieji tapo savo sėkmės aukomis. Daugelį problemų, kurias jie akcentavo, jau pradėjo spręsti ES šalių parlamentai. Atsinaujinantys energijos ištekliai, tvarus augimas, homoseksualų teisės, kova su klimato kaita, anglies dioksido išmetimo mažinimas ir šiukšlių perdirbimas tapo standartinės politinės darbotvarkės dalimi. Šias problemas į savo rinkimų partijos programas įtraukė ir tradicinės kairiosios bei dešiniosios partijos.

Žaliųjų idėjos paskatino valstybių lyderius ir ES institucijas daugiau dėmesio skirti aplinkai. JAV prezidentas Barackas Obama ir Europos Komisija pabrėžė, kad atsinaujinantys ištekliai gali atgaivinti Vakarų ekonomiką, o Vokietijos kanclerė A.Merkel jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Jos vadovaujama centro dešiniųjų vyriausybė po katastrofos Fukušimos jėgainėje 2011 metais nusprendė uždaryti visas atomines elektrines ekonomiškai stipriausioje Europos valstybėje.

Sekdami A.Merkel pavyzdžiu, valdančiojoje koalicijoje dirbantys Prancūzijos žalieji bandė įtikinti šalies prezidentą F.Hollande'ą gerokai sumažinti šios valstybės nepriklausomybę nuo atominės energijos. Tačiau jų pastangos atsimušė į mūro sieną. Žalieji prarado visuomenės pasitikėjimą ir didelę dalį rėmėjų, nes Prancūzijos vyriausybė per penkerių metų kadenciją nusprendė uždaryti tik vieną iš 58 atominių reaktorių.

Suomijos žaliesiems buvimas valdžioje taip pat smogė iš peties. Partijos populiarumas kur kas sumažėjo, kai šalies vyriausybė nusprendė statyti naujas atomines elektrines.

Vis dėlto ne visose ES valstybėse žaliųjų saulė leidžiasi. Austrijoje jie laiką leido opozicijoje, nesusitepė ir piliečių akyse išsaugojo savo reputaciją. Čia žalieji net sugebėjo įtraukti į savo darbotvarkę naujų problemų. Priešinimasis naujų oro uostų ir geležinkelio mazgų statybai bei hidrauliniams ardymams ieškant skalūnų dujų, suteikė progą žaliesiems pritraukti naujų savo partijos rėmėjų.

Praranda rinkėjus

Per daugiau kaip du dešimtmečius Žaliųjų partijos išgyveno kartų kaitą. Kadaise džinsus ir marškinėlius dėvėję jaunuoliai tapo solidžiais parlamentarais ir ministrais. Nuo pat XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio žaliųjų politikai posėdžiavo Paryžiuje, Berlyne bei pustuzinyje kitų ES sostinių. Jie svarstė ne vien aplinkos apsaugos klausimus, bet ir sprendė svarbias ekonomines, socialines ir užsienio politikos problemas.

1998–2005 metais Vokietijos užsienio reikalų ministro kėdėje sėdėjęs Joschka Fischeris pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nusiuntė Vokietijos karius į NATO misiją Kosove. Jo partijos kolegos užėmė Vokietijos žemių vadovų ir miesto tarybos narių postus. Tačiau pamažu sėkmė nusisuko nuo žaliųjų. Sociologų ir politologų nuomone, tam įtakos turėjo išaugusios partijos rėmėjų pajamos bei žaliųjų vykdyta ekonominė politika.

„Žaliųjų elektoratas – aukštąjį išsilavinimą bei didesnes nei vidutines pajamas turintys rinkėjai. Skatindami mokesčių didinimą, žalieji neatsižvelgė į pagrindinių partijos rėmėjų interesus. Tai lėmė, kad jie prarado dalies rinkėjų paramą“, - sakė P.Tayloras.

Visoje ES Žaliųjų partijoms niekaip nesisekė užkariauti jaunųjų rinkėjų. Ekonomikos krizė ir augantis nedarbas padarė juos apolitiškus bei vertė rinktis populistines prieš taupymo politiką nusiteikusias radikalias kairiąsias ir dešiniąsias partijas. Italijoje susikūręs „5 žvaigždučių judėjimas“ per parlamento rinkimus susižėrė dalį buvusių žaliųjų rėmėjų balsų. Į šią populistinę partiją perėjo ir keli Italijos žaliųjų partijos nariai. Žaliųjų rėmėjų balsus taip pat „pavogė“ už interneto laisvę kovojanti „Piratų“ partija ir vis didesnio populiarumo sulaukiantys euroskeptikų judėjimai.

Taigi žaliųjų nesugebėjimas pasinaudoti pasaulio finansų krizės ir euro zonos skolų bėdomis smarkiai smogė jų populiarumui. Žmonėms krizės metu labiausiai rūpėjo ekonominės problemos, tad žaliųjų akcentuotas aplinkos bėdas jie nustūmė į antrą planą.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"