TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemaičiai joja į Konstancą

2010 08 19 0:00
Tai senasis istorinis susirinkimų pastatas.

"Įtempęs ausis klausiausi, gal kur išgirsiu ir lietuvišką žodį. Nesulaukiau..." - taip rašiau apie jubiliejinį - 60-ąjį - Nobelio premijos laureatų susitikimą Lindau mieste Vokietijoje (LŽ, 2010 07 14). Netrukus atsišaukė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Valdemaras Razumas (LŽ, 2010 07 17). Esą "LMA jau nuo 2008 metų remia gabiausius jaunuosius šalies tyrėjus", o ir šiemet prie Bodeno ežero pabendrauti su žymiais mokslininkais buvo pasiųsti trys Lietuvos atstovai.

Abi šios publikacijos virsta problema, kurią įvardyčiau - "Lietuviai ir pasaulis". Anksčiau tik priklaupę ant vieno kelio lietuviai galėjo žvelgti į "pasaulį", dabar Lietuvai jau atstovaujama lygiateisiškiau, net ir tuomet, kai važiuojama tik pasimokyti. Bet, manyčiau, kraitelėje visuomet reikia turėti šį tą, kas būtų įdomu ir kitiems. Su tuo susiję trys dalykai: legitimacija (pelnytas įgaliojimas atstovauti saviškiams), pasiruošimas (net kitiems padedant), na ir žiupsnis drąsos, kad įstengtume atlikti savo užduotį.

Apie kadaise į Konstancą, esančią prie to paties Bodeno ežero, su stipria "legitimacija" jojusius žemaičius pakalbėsiu šiek tiek vėliau. Pirma noriu atidžiau pažvelgti į LŽ puslapį, kuriame išspausdintas LMA prezidento V.Razumo papildymas, kad į šių metų birželio 28 - liepos 3 dienomis vykusį Nobelio premijos laureatų susitikimą važiavo trys jauni lietuvių mokslininkai. Tai - fizikė Ieva Sliesoraitytė, medikė fiziologė Kristina Stravinskaitė ir chemikas Gintautas Tamulaitis. Jau iš namų jais pasirūpinta (lėšos!). Lyg ir akibrokštas žurnalistui, kuris, atvažiavęs su Berlyno televizijos grupe į tą kelioms dienoms "planetoje protingiausia tapusią vietą" Lindau mieste prie Bodeno ežero, lietuvių nepamatė, lietuvių kalbos neišgirdo. Klausimas: ir kaip galėjo juos pamatyti ar išgirsti, jei susitikime viešpatavo anglų kalba (mažiau vokiečių)?! Niekur nebuvo paryškinta, kad atvyko dalyvių ir nuo Baltijos krantų. Jei lietuviai ir uždavė kokius klausimus, jie nesulaukė atgarsio, nepateko į biuletenius. Tą patį galima pasakyti apie "laisvus pašnekesius", kai dalytasi mintimis apie atstovaujamų šalių kultūrą, švietimą, istoriją. Čia be išimties "klausytojai" buvo Nobelio premijos laureatai. O tai - neabejotinai puiki proga ką nors išsiimti iš atsivežtos "kraitelės". Tačiau jaunas chemikas G.Tamulaitis, pridėjęs savo įspūdžius prie LMA prezidento laiško, apie tai nė neužsiminė... Tenka stebėtis, kad autoriui užteko kelių sakinių papasakoti, kas naudinga išpešta iš išminčių lūpų. Sužinome tik tai, jog "gamtos pažinimo varomoji jėga yra atskirų mokslininkų smalsumas" ir kad "fundamentinius mokslininkų atradimus žmonija išmoksta pritaikyti savo reikmėms gerokai vėliau". O kultūrinių renginių "būta daug", ir "tradiciškai visi dalyviai sušoko polonezą"!

Ne polemikai skiriu šias pastabas. Neabejoju, kad jauni mokslininkai "parsivežė" kur kas daugiau, negu vienai plunksnai pavyko apie tai papasakoti. Tačiau Lindau susitikimai - gera proga, kai legitimacija, pasiruošimas ir tas "žiupsnis drąsos" leidžia išsamiau pakalbėti apie Lietuvos ėjimą į pasaulį (tai jau būtinybė, tai jau visapusiškai įmanoma).

Mažą analizę pradėkime nuo šypsnį keliančių detalių. Pasakodamas apie Nobelio premijos laureatų susitikimą rašiau, kad jis vyko prie Bodeno ežero, o jaunasis mokslininkas jį vadina... Konstancos ežeru. Kuris iš mūsų klysta? Iš esmės abu esame teisūs. Vis dėlto tą žavų Pietų Vokietijos vandens telkinį, poetų net "jūra" vadinamą, rimtame kontekste būtina vadinti BODENO ežeru. Toks jau jo geografinis pavadinimas. Taip parašyta visuose vokiečių žinynuose, Brockhauso enciklopedijoje. Pagaliau ežeras tik taip vadinamas ir Nobelio premijos laureatų susitikimo oficialiuose dokumentuose. Jei sakome "Konstancos ežeras", iš karto pakvimpa žila senove. Juk Konstancos miestas, taip pat esantis prie Bodeno ežero, pačiame Šveicarijos pasienyje, - ne vieno labai svarbaus istorinio įvykio, turėjusio įtakos istorijos eigai, vieta (pamažu artėjame ir prie žemaičių...). Todėl kai kurie kronikininkai ežerą pervadindavo. Aišku, tai daryta "nelegaliai", kaip šiandien sakytume.

Smalsumas vertė pasidomėti, kaip mūsų laikais jauno lietuvio plunksna galėjo užrašyti "Konstancos ežeras". Ką gi, atsiverčiu naujausią žinyną - Visuotinę lietuvių enciklopediją (III t., 308 p.; 2003 m.). Joje drąsiai rašoma: "Bodeno ežeras... Konstanco ežeras". Atsargiau elgėsi net tarpukario Lietuvoje nebaigtos leisti Lietuviškosios enciklopedijos (vyr. redaktorius V.Biržiška) leidėjai. Ten rašoma tik "Bodeno ežeras", pateikiamas ir romėnų pavadinimas "Lacus Brigantinus" (III t. 1486 p.; 1935 m.). Dar paaiškinta, kad įvairiuose raštuose paplitę ir kiti ežero pavadinimai, skliausteliuose nurodomas vienas pavyzdys - "Švabų jūra" (pagal Vokietijos gyventojus švabus).

Šiuo kukliu pavyzdžiu norėčiau pasakyti, kad atstovavimo valstybei jėga - jos mokslo ir kultūros brandumas (tai liečia ir žinynus, ir enciklopedijas). Todėl, gavus įgaliojimą atstovauti saviškiams, būtina gerai apsidairyti ne tik savo temos ribose. Juo labiau vykstant pasimatyti su Žemės rutulio išminčiais ir gaunant teisę juos klausinėti, o kai ką papasakoti ir patiems. Todėl prašyte prašosi mintis, kad jauniesiems buvo būtina ir nuosavų autoritetų paspirtis, jų linkėjimai išleidžiant, jų mintys. Tai jau liečia visus "vyresniuosius". Iki pat šalies prezidentės!

Norisi atversti ir kitą lapo pusę. Trumpai prisiminti, kaip elgėsi valstybė, priėmusi svečius. Liudiju, kad ji taip elgiasi ir visais kitais panašiais atvejais (net per didžiąsias sporto šventes!). Vokiečiai žvelgia, kokie impulsai (atvežti ar išsivežami) bus naudingi ne tik kitiems, bet ir jiems patiems... Beje, žodį IMPULSAI tokia prasme ištarė į Lindau laureatų ir jų svečių sveikinti atskubėjusi Vokietijos švietimo ministrė profesorė Anette Schavan.

Na, bet ant Bodeno/Konstancos ežero kranto jau girdėti žemaičių žirgų žvengimas! 1415 metų lapkričio mėnuo... Jau metai (nuo 1414-ųjų), kai Konstancos mieste, kuriame ne kartą buvo rengiamos svarbios konferencijos, vyksta Katalikų bažnyčios šešioliktasis visuotinis susirinkimas. Svarstomi svarbiausi Bažnyčios ir tikėjimo klausimai. Dalyvauja kardinolai, vyskupai, vienu metu - net pats popiežius ir vadinamosios Šv. Romos imperatorius Zigmantas I. Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas į šį susirinkimą atsiunčia jungtinę delegaciją. Jie nori visiems laikams susigrąžinti Žemaitiją, į kurią Kryžiuočių ordinas - net po Žalgirio mūšio - dar vis reiškė pretenzijas (priedanga - krikštas). Ginti žemaičius sekėsi sunkiai. Kryžiuočių "advokatai" rasdavo vis naujų dingsčių, vis pasakodavo apie "baisiuosius" žemaičius. Ir štai pasklido gandas, kad į Konstancą atjoja pačių žemaičių - jau apsikrikštijusių! - delegacija. Aišku, viduramžių mieste visi skubėjo pamatyti tuos beveik laukinius žmones. Ir pamatė! Maždaug šešiasdešimt vyrų ąžuolų. Laiko pabendrauti nestigo, nes kol buvo priimti ir išklausyti Katalikų bažnyčios visuotiniame susirinkime, žemaičiai turėjo laukti net iki 1416 metų vasario. Jų pasirodymas ir perskaitytas skundas sudavė vieną stipriausių moralinių smūgių kryžiuočiams. Iš pirmų lūpų buvo išgirsta, kad vokiečių ordinui nuo seno rūpėjo ne krikštas, o žemaičių ir lietuvių žemių grobimas (už to skundo slypėjo Vytauto Didžiojo ranka). Ši žemaičių kelionė labai daug prisidėjo prie to, kad Žemaitijos neištiko Mažosios Lietuvos likimas.

Kaip būtų buvęs sutiktas toks pasakojimas per "laisvus pašnekesius" su Nobelio premijos laureatais? Gal mažiau įdomus jis būtų buvęs tiksliųjų mokslų atstovams, užtat aktyviai veikiančius žiniasklaidos žmones neabejotinai būtų sudominęs. Gal ir filmų režisierius? Juk tik dvi savaitės buvo likusios iki Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių. O jas Vakarų Europa ir net Vokietija prisiminė gana blankiai.

Štai tokie pamąstymai tema "Lietuviai ir pasaulis".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"