TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemę stebėsime "Kopernikus" akimis

2008 09 20 0:00
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas G.Verheugenas tikisi revoliucingų pokyčių kosmose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) vis ryžtingiau gręžiasi į naujų technologijų taikymą kosmoso erdvėje. Svarbus žingsnis bendros kosmoso politikos link - globalaus Žemės stebėjimo programa "Kopernikus".

Naujasis projektas buvo pristatytas šios savaitės pradžioje per Globalaus aplinkos ir saugumo stebėjimo (GMES) forumą, vykusį Prancūzijos mieste Lilyje. Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas į renginį susirinkusiems įvairių šalių agentūrų, mokslo tyrimų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių bendrovių atstovams per atidarymo ceremoniją paskelbė apie GMES iniciatyvos perėjimą į tiesioginio įgyvendinimo fazę. Jis taip pat išreiškė viltį, kad būsimos permainos šioje srityje savo revoliucingumu prilygs garsaus vokiečių kilmės Lenkijos mokslininko Mikalojaus Koperniko - "europietiškos asmenybės" - darbams.

Kalbėdamas apie M.Koperniką G.Verheugenas pabrėžė, jog tai buvo asmuo, iš esmės pakeitęs žmonijos turėtą visatos supratimą. Vokiečių komisaras šia proga leido sau trumpam nukrypti į šalį ir papasakojo apie astronomo gimtąjį miestą Torūnę bei rekomendavo jį būtinai aplankyti. Kaip vėliau buvo šnekama forumo užkulisiuose, sentimentai galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį ir renkantis naujosios programos pavadinimo formą - vietoj lotyniškos versijos Copernicus pasirinkta vokiška transkripcija Kopernikus.

Globalaus stebėjimo link

Naujai pavadinta programa, kurią administruoja EK, bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (ESA), į vieną duomenų rinkimo sistemą turėtų įtraukti visus ES valstybių narių turimus gamtos reiškinių stebėjimo išteklius, visų pirma - orbitoje aplink Žemę skriejančius palydovus. Greta dešimčių ES šalių narių kosminių aparatų, šiuo metu atliekančių įvairias stebėjimo misijas, tikimasi paleisti naują palydovų "Sentinel" ("Sargybinis") grupę, kuri turės užtikrinti būsimų paslaugų kokybę. Taip pat bus imtasi veiksmų kuriant antžeminių matavimo stočių tinklą - jų surinkti duomenys papildys palydovų siunčiamą informaciją.

Pagrindinės sritys, į kurias bus sukoncentruota programos "Kopernikus" veikla: tęstinė jūrų, atmosferos ir sausumos reiškinių stebėsena, krizių valdymo ir humanitarinės pagalbos organizavimo parama, saugumo operacijų, visų pirma kovos su nelegalia imigracija, informacinis aprūpinimas. Tikimasi, jog naujoji sistema padės laiku atpažinti ir sėkmingai kovoti su grėsmėmis, kylančiomis ne tik ES teritorijoje, bet ir už jos ribų (tokiomis kaip uraganai, potvyniai, miškų gaisrai, naftos išsiliejimas, biologinės įvairovės nykimas, vandens lygio kilimas).

ES pareigūnų teigimu, programa bus orientuota išimtinai į būsimų vartotojų poreikius - kai kurie palydovų surinkti duomenys turėtų būti viešai prieinami "Kopernikus" interneto svetainėje. Nors kalbama apie precedento neturintį programos atvirumą, vis dėlto už likusią informaciją verslo įmonėms ir kitiems "Kopernikus" klientams ateityje gali tekti mokėti neskelbiamą sumą pinigų, ir tai jau dabar kelia gana didelį nepasitenkinimą. Iki šiol neaišku, kur bus brėžiama riba tarp mokamų ir nemokamų paslaugų, nėra sutarimo ir dėl to, kas tvirtins "Kopernikus" skelbiamų duomenų patikimumą.

Kosmosas ir politiniai tikslai

Konferencija Lilyje truko dvi dienas. Nors per ją daugiausia buvo diskutuojama apie aplinkos apsaugą ir paprastų ES piliečių gerovę, kai kurios kalbos neleido suabejoti, jog už viso to slypi konkretus interesas - paversti "Kopernikus" programą patikimu Bendrijos politikos įrankiu.

Bene aiškiausiai šią nuostatą savo įžanginėje kalboje suformulavo G.Verheugenas, EK atsakingas už verslumą ir pramonę. Jis pabrėžė būtinybę iš naujo permąstyti ES vaidmenį pasaulyje. Pasak G.Verheugeno, dabarties ekonominės galybės netrukus virs naujosiomis supergalybėmis, kurios dėl savo ypatingos padėties turės prisiimti nemenką atsakomybės už globalius procesus dalį. ES užduotis šiame kontekste - išsikovoti kuo daugiau savarankiškumo. Vienas svarbiausių veiksnių, galinčių padėti savarankiškai priimti sprendimus, yra duomenų rinkimo sistemos tobulinimas ir plėtra.

Nei G.Verheugenas, nei kiti kalbėję ES pareigūnai neslėpė, kad globalaus Žemės stebėjimo programa "Kopernikus", kaip ir lygiagrečiai plėtojama palydovinės navigacijos sistema "Galileo", visų pirma skirta Bendrijos ekonominei ir politinei galiai didinti. Jokia paslaptis, jog "Galileo" taikosi tiesiogiai konkuruoti su JAV sukurta ir kontroliuojama palydovinės navigacijos technologija GPS. Tuo metu "Kopernikus" turėtų padidinti ES informacinę nepriklausomybę pasaulinių aplinkosaugos krizių akivaizdoje.

Revoliucinės išlaidos

Prieš pat išvykdamas iš Lilio G.Verheugenas per spaudos konferenciją sakė asmeniškai susipažinęs su pirmais "Kopernikus" programos surinktų duomenų pavyzdžiais ir šie esą padarę jam didelį įspūdį. "Tai tikra revoliucija!" - tvirtino vienas EK vadovų.

Kaip ir dera tikrai revoliucijai, ji pareikalaus nemažų aukų. Nors EK GMES iniciatyvai neseniai skyrė 1,2 mlrd. eurų, tai galima laikyti tik ilgo kelio pradžia. Ateityje išlaidų turėtų būti dar daugiau. Vienas rimčiausių iššūkių bus pakeisti šiuo metu veikiančius palydovus, kurie laikui bėgant neišvengiamai susidėvės ir taps nebetinkami naudoti. Daug neaiškumų kyla ir dėl 2014 metų, kai pradės galioti naujoji ES finansinė perspektyva, taigi turės būti įvykdytas masinis dabartinės išlaidų struktūros perskirstymas.

ES pareigūnai ne kartą akcentavo, kad "Kopernikus" programa visų pirma yra orientuota į viešojo gėrio kūrimą, todėl negalima tikėtis, jog išleisti pinigai nedelsiant sugrįš atgal. Programos teikiama nauda esą bus netiesioginė, tačiau juntama. Viliamasi, jog ateityje pavyks pritraukti privačių fondų paramą, o tai padėtų nuimti nuo Europos mokesčių mokėtojų pečių dalį finansinės naštos.

G.Verheugenas taip pat garantavo, kad ES jau dabar palydovinių technologijų srityje turi gana didelį įdirbį ir gali konkuruoti su JAV daugelyje sferų, išskyrus palydovinį šnipinėjimą. "Neturime tiek daug žvalgybos palydovų. Tiesa, nesu tikras dėl to, kiek jų iš tiesų turi amerikiečiai", - per spaudos konferenciją bandė šmaikštauti komisaras. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad ateityje bus glaudžiau bendradarbiaujama su Kinijos, JAV ar kitų šalių kosminėmis agentūromis, nors tai dar nėra įtraukta į artimiausius programos planus.

Iki šių metų pabaigos EK turi parengti specialų komunikatą ir pateikti konkrečius projekto finansavimo bei valdymo siūlymus. Dera pripažinti, jog Lietuvos vaidmuo įgyvendinant naująjį projekte kol kas menkas, visų pirma dėl to, kad ji dar nėra ESA, atsakingos už "Kopernikus" programą kosmose, narė. Narystė ESA leistų sparčiau plėtoti Lietuvos aukštųjų technologijų pramonę, tačiau jos dėl griežtų agentūros reikalavimų dar gali tekti palaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"