TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemei gresia pavojus

2006 10 27 0:00
Kad Žemės ekologinė sistema būtų apsaugota nuo išsekimo, žmogaus veikla turi krypti tausojimo linkme.
AFP/Scanpix nuotrauka

Mūsų planetos ekosistema gali visiškai degraduoti jau šio šimtmečio viduryje

Du kartus per metus publikuojamoje gamtosauginės organizacijos

WWF ataskaitoje "Gyvoji planeta" sakoma, kad gamtinės pasaulio ekosistemos nyksta "beprecedente žmonijos istorijoje sparta".

Tyrimas rodo, kad nuo 1970 iki 2003 metų gyvūnų rūšių Žemėje sumažėjo 31 procentu. Tai reiškia, kad žmonija pernelyg sparčiai naudoja išteklius, o gamta nebeįstengia tokia sparta naujus išteklius atkurti. Ataskaitos autorių nuomone, jei artimiausiu metu nebus imtasi ryžtingų priemonių gamtos apsaugos srityje, ekosistema patirs milžiniškų nuostolių.

Pragaištingas vartojimas

Fondo WWF kampanijų vadovas Paulas Kingas sako, kad pasaulis brenda į "vis didesnes ekologines skolas". "Atėjo laikas gyvybiškai svarbiam pasirinkimui, kad žmonės galėtų mėgautis gyvenimu vienoje planetoje, - pažymėjo jis. - Miestai, elektrinės, namai, kuriuos mes šiandien statome, galų gale atves prie to, kad bendruomenė arba ilgam paskęs pragaištingo planetai besaikio vartojimo cikle, arba atvers kelią dabartinei ir būsimoms kartoms laikytis tausojančio gyvenimo vienoje planetoje būdo".

WWF specialistų ir Londono zoologų draugijos ataskaita 2 rodikliais, kurių vienas vadinamas Gyvosios planetos rodykle ir atspindi Žemės ekosistemos sveikatą, o kitas - Ekologiniu pėdsaku ir rodo, kiek gamtos išteklių suvartoja žmogus.

Gyvosios planetos rodyklėje pateikta informacijos apie 1313 viso pasaulio gyvūnų rūšių: žuvų, amfibijų, roplių, paukščių ir žinduolių. Ekologiniu pėdsaku mokslininkai įvertina biosferinius žmogaus poreikius. Jie nustato, koks turi būti biologinis dirvožemio ir vandens produktyvumas, kad būtų patenkinamas žmogui reikalingo maisto, medienos, būsto poreikis, taip pat gamtos gebėjimą sugerti žmogaus veiklos sukeltą taršą. Ataskaitos autoriai daro išvadą, kad Ekologinis pėdsakas 2003 metais 25 procentais viršijo biologines Žemės galimybes.

Raidos variantai

Londono zoologų draugijos nario Jonathano Lo nuomone, ataskaitoje pateikti faktai akivaizdžiai rodo, kad biologinė įvairovė pasaulyje ir toliau mažėja: "Rūšių populiacija sausumos, jūrų ir gėlųjų vandenų ekosistemose nuo 1970 metų sumažėjo daugiau kaip 30 proc., atogrąžose šie rodikliai dar aukštesni, nes ten žmogus išteklius vartoja intensyviau".

Ataskaitos autoriai prognozuoja penkis galimus įvykių raidos variantus - nuo nekintamos žmogaus veiklos tęsimo iki perėjimo prie tokio vartojimo režimo, kai ištekliai tausojami. Jei žmogaus veikla nesikeis, apie 2050-uosius metus žmogui prireiks išteklių dvigubai daugiau negu Žemė gali pateikti. "Tokio ekologinio deficito sąlygomis vis labiau tikėtinas gamtos išteklių išsekimas ir didžiulis ekosistemų išsekimas", - perspėja autoriai.

Kad bendruomenė imtų gyventi iš atsinaujinančių išteklių, jau dabar reikia ryžtingų priemonių tokiose srityse kaip energijos gamyba, transportas ir būstas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"