TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemės drebėjimas pasiuntė cunamio bangas

2010 03 01 0:00
Sugriuvęs tiltas Santjage.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ramiojo vandenyno šalyse slūgstant baimei dėl pražūtingo cunamio, Čilė pradėjo skaičiuoti 8,8 balo galingumo žemės drebėjimo padarinius.

Šeštadienį Čilę sukrėtė vienas smarkiausių per visą stebėjimų laikotarpį žemės drebėjimas. Per jį žuvo mažiausiai 300 žmonių, o Ramiajame vandenyne kilo milžiniškos bangos, atsiritusios iki Japonijos ir Kamčiatkos.

Čilės vadovė Michelle Bachelet kreipdamasi į tautą sakė, kad nuo žemės drebėjimo nukentėjo 2 mln. čiliečių. Prezidentė sraigtasparniu apskrido labiausiai nuniokotus rajonus ir liko priblokšta tragedijos masto. 6 iš 15 Čilės regionų M.Bachelet paskelbė katastrofos zonomis. Netrukus ji turės perduoti šalies atstatymo darbus naujajam Čilės prezidentui Sebastianui Pinerai, kuris pradės eiti pareigas po dviejų savaičių.

Vyksta gelbėjimo darbai

8,8 balo Richterio skalės žemės drebėjimas supurtė šią 16 mln. gyventojų turinčią turtingiausią Pietų Amerikos valstybę ankstyvą šeštadienį. Jo epicentras buvo Ramiajame vandenyne, 35 km gylyje, maždaug už 325 km į pietvakarius nuo sostinės Santjago, netoli antro pagal dydį Konsepsjono miesto. 90 proc. aukų žuvo savo namuose. Sugriuvo daug pastatų ir tiltų, greitkeliuose atsivėrė plyšiai. Kai prieš aušrą įvyko drebėjimas, daug čiliečių pasitikdami savaitgalį dar linksminosi naktiniuose klubuose. Po galingų požeminių smūgių nutrūkus elektros ir ryšių linijoms didelę dalį Santjago apgaubė tamsa. Sostinėje griuvo sienos, į gatves išbėgo pusnuogiai žmonės. Pasak jų, pastatai "tirtėjo it drebučiai". Sutrupėjo gatvių ir plentų danga, visur pažiro nuolaužos, šipuliai bei stiklai. Sostinėje daugiausia nukentėjo seni namai ir istoriniai pastatai, bažnyčios liko be bokštų. Vakar neveikė Santjago oro uostas bei metropolitenas.

Viena didžiausių gelbėjimo operacijų sekmadienį vyko Konsepsjone, kur sugriuvusiame 14 aukštų name liko įkalinti mažiausiai 100 žmonių. Konsepsjono merė Jacqueline van Rysselberghe, vadovaujanti miestui nuo 2000 metų, kritikavo vyriausybę už tai, kad gelbėtojų komandos vėlavo atvykti į Konsepsjoną. Kai kurios gyvenvietės aplink šį miestą bemaž sulygintos su žeme.

Pirmąją naktį po drebėjimo daugelis čiliečių praleido lauke, bijodami grįžti į namus. Šalį kelis kartus purtė pakartotiniai smūgiai. Užfiksuota daugiau nei 50 pakartotinių smūgių, kurių stiprumas svyravo nuo 4,9 iki 6,9 balo. Per dar vieną atskirą 6,1 balo žemės drebėjimą kaimyninėje Argentinoje žuvo du žmonės.

Čilėje drebėjimas sugriovė, manoma, apie 1,5 mln. namų, policijai tenka saugoti turtą nuo plėšikautojų. Televizijos parodė, kaip minios šluoja prekes iš apgriuvusio Konsepsjono prekybos centro. Policija turėjo vaikyti žmones ašarinėmis dujomis ir vandens patranka.

Cunamio pavojus

Po šio drebėjimo didelio masto cunamių pavojus buvo paskelbtas visose šalyse, kurių krantus skalauja Ramusis vandenynas - maždaug 50 valstybių ir teritorijų nuo Naujosios Zelandijos iki Japonijos. Pirmiausia per Čilei priklausančią nuošalią Robinzono Kruzo salą nusiritusios milžiniškos bangos nusinešė 5 žmonių gyvybes. Paskui jos pasiekė Taitį ir Prancūzų Polineziją, bet ten aukų išvengta. Japonijoje iš pakrančių buvo evakuota apie 320 tūkst. gyventojų.

Cunamių perspėjimo sistemos Ramiojo vandenyno šalyse buvo labai pagerintos po 2004 metų žemės drebėjimo Indonezijoje, kuris sukėlė galingą cunamį, pasiglemžusį 250 tūkst. gyvybių.

Vakar cunamių pavojus visur buvo atšauktas.

Stichija išmokė šalį

Čilė yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kur didelis seisminis ir vulkaninis aktyvumas. Nors ją gana dažnai purto požeminiai smūgiai, didelės žalos paprastai išvengiama, nes dažniausiai drebėjimai įvyksta nuošaliuose regionuose.

Pastarasis drebėjimas buvo kur kas stipresnis nei tas, kuris prieš pusantro mėnesio supurtė Haitį (sausio 12 dieną šią Karibų jūros valstybę sukrėtė 7 balų Richterio skalės žemės drebėjimas), tačiau aukų Čilėje šimtus kartų mažiau (Haityje žuvo apie 220 tūkst. žmonių). Priežastis labai paprasta - Čilė daug turtingesnė už Haitį ir daug geriau tam pasirengusi. Šalyje laikomasi griežtų statybos reikalavimų, todėl dauguma naujų pastatų atlaikė žemės drebėjimą. Apimti panikos haitiečiai nežinojo, kaip reikia elgtis. Daugelis bėgdami mėgino įsitverti betoninių konstrukcijų, tačiau jos tik sutrupėjo rankose. Jie nežinojo, kad slėptis reikia po stalu ar durų stakta ir laikytis kuo toliau nuo stiklinių langų. Kitaip nei haitiečių, čiliečių namai ir biurai pastatyti ant plieninių skeletų. Purtomi jie nežymiai svyruoja ir nesugriūva.

Nors katastrofos mastas Čilėje didelis, šalis neliko sulyginta su žeme, kaip Haitis. Tačiau tarptautinės pagalbos jai taip pat prireiks. Ją jau pažadėjo Europos Sąjunga - 3 mln. eurų ir JAV. Kol kas Čilė paprašė jų dar palūkėti, kol paaiškės, kokios konkrečiai pagalbos reikės. Čilės užsienio reikalų ministras Mariano Fernandezas sakė, jog "bet kokia pagalba, kuri atkeliauja tiksliai nežinant, kad ji išties reikalinga, labai mažai padeda".

Galingiausi drebėjimai

* Konsepsjonas, Čilė, 2010 metų vasario 27 diena: 8,8 balo, 300 žuvusiųjų, cunamis pasiekė Kamčiatką.

* Sumatra, Indonezija, 2004 metų gruodžio 26 diena: 9,2 balo, sukėlė cunamį, žuvo 250 tūkst. žmonių.

* Aliaska, JAV, 1964 metų kovo 28 diena: 9,2 balo, žuvo 128 žmonės, nukentėjo Ankoridžas.

* Konsepsjonas, Čilė, 1960 metų gegužės 22 diena: 9,5 balo, apie 1655 žuvusiuosius, cunamis smogė Havajams ir Japonijai.

* Kamčiatka, Rusija, 1952 metų lapkričio 4 diena: 9 balų stiprumo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"