TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemės drebėjimo aukų skaičius vis dar auga

2016 08 26 11:30
Sipa/Scanpix nuotrauka

Italijos vidurio regioną šią savaitę supurčiusio žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki 267, paskelbė civilinės saugos agentūra.

Be to, ligoninėse penktadienį tebebuvo gydomi 387 sužeistieji.

Paskutinis gyvas žmogus buvo ištrauktas iš po griuvėsių prieš pusantros paros, bet civilinės saugos operacijų vadovė Immacolata Postiglione tvirtino, kad gelbėjimo pastangos bus tęsiamos ir „ieškoma kitų po griuvėsiais įstrigusių žmonių“.

„Padėtis blogesnė negu per karą. Siaubinga, siaubinga... Sakė, kad ją atkasti prireiks dviejų dienų, nes dar reikia sutvirtinti aplinkinius pastatus“, – moteris sakė naujienų agentūrai AFP.

„Ji nenusipelnė tokios mirties – ji buvo tokia gera“, – skundėsi ji.

Blėstant viltims rasti daugiau išgyvenusiųjų po griuvėsiais, iškilo klausimų, kodėl retai apgyventoje vietovėje žuvo daugybė žmonių, praėjus nedaug laiko po 2009 metų žemės drebėjimo, nusinešusio 300 žmonių gyvybių netoliese esančiame L'Akvilos mieste.

2009-ųjų katastrofa, įvykusi vos už 50 km piečiau, pabrėžė šio regiono seisminį pažeidžiamumą, bet pasiruošimus naujiems smūgiams geriausiu atveju galima vadinti ribotais.

Premjeras Matteo Renzi ketvirtadienį paskelbė, kad bus pradėtas rengti planas, turintis padėti Italijai tapti labiau pasiruošusia žemės drebėjimams.

„Italijai reikalingas planas, kuris nebūtų atribotas vien krizinių padėčių valdymu“, – vyriausybės vadovas sakė po kabineto posėdžio.

M.Renzi pripažino, kad Italijai nebus lengva užtikrinti pastatų saugumą, juolab kad šalyje yra daugybė istorinio paveldo objektų, bet sakė, kad gali praversti šiuolaikinės technologijos.

„Vieta miegoti“

Premjeras pabrėžė, kad prioritetas bus skiriamas pastangoms rasti „vietą miegoti“ netekusiems namų per pastarąjį žemės drebėjimą.

Prokuroras Giuseppe Saieva, į kurio jurisdikciją patenka didžioji dalis nukentėjusios teritorijos, sakė pradėsiantis tyrimą, ar kam nors tenka atsakomybė dėl šios katastrofos.

Kultūros ministras Dario Franceschini ketvirtadienį nurodė, kad žemės drebėjimas apgadino arba sugriovė 293 istorinius statinius.

Smarkiai nuniokotą Amatričę ketvirtadienį supurtė 4,3 balo pakartotinis smūgis, todėl nuogąstaujama dėl naujų pastatų griūčių, galinčių sutrikdyti gelbėjimo operacijas.

Amatričė turi apie 2,5 tūkst. nuolatinių gyventojų, bet šiame kalnų kurorte buvo apsistoję daug turistų, kai žemės drebėjimas smogė trečiadienį paryčiais, žmonėms miegant.

Žemės drebėjimo stiprumas siekė 6–6,2 balo, o jo poveikis buvo ypač stiprus, nes smūgių židinys netoli Amatričės, tik 4 km gylyje.

Jokių išankstinių artėjančio žemės drebėjimo požymių nebuvo, bet šį regioną neretai supurtydavo stiprūs požeminiai smūgiai.

„Nieko nebuvo nuveikta“

Po katastrofos L'Akviloje Civilinės saugos agentūra skyrė beveik milijardą eurų sutvirtinti pastatams seismiškai aktyviuose regionuose.

Vis dėlto šių lėšų buvo mažai panaudota, nes paraiškų teikėjai susidūrė su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, sako kritikai.

„Čia, seisminės zonos viduryje, niekada nebuvo nieko nuveikta“, – skundėsi Italijos architektų tarybos atstovas Dario Nanni.

„Nedaug tekainuoja renovuojant pastatą užtikrinti, kad jis atitiktų žemės drebėjimų saugos standartus. Visgi juos atitinka tik mažiau negu 20 proc. pastatų“, – pastebėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"