TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žemės drebėjimo kaina - 300 mlrd. dolerių

2011 03 24 0:00
Elektros tiekimo bendrovės viceprezidentas Norio Tzusumi (viduryje) su kitais bendrovės atstovais atėjo atsiprašyti žmonių, kuriuos teko evakuoti dėl sprogimų Fukušimos atominėje jėgainėje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kovo 11 dieną įvykęs žemės drebėjimas, jo sukeltas cunamis ir sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijai kainuos 15-25 trln. jenų arba 185-308 mlrd. dolerių.

Į šią fantastinę sumą įskaičiuoti nuostoliai dėl sunaikintų kelių ir sugriautų namų, uždarytų gamyklų ir nukentėjusios šalies infrastruktūros, taip pat dėl pramonės įmonių gamybos apimčių sumažėjimo dėl elektros energijos trūkumo po Fukušimos atominėje elektrinėje įvykusių sprogimų, gamybos pertraukų dėl laiku nepristatomų komplektavimo dalių iš kitų įmonių. Į nuostolius įtraukta ir pagalbos programų visiškai sugriautam šiaurės rytiniam šalies regionui sąnaudos bei biudžeto išlaidos nuniokotoms teritorijoms atstatyti. Ką jau kalbėti apie tai, kad ši katastrofa nusinešė beveik 10 tūkst. žmonių gyvybes, dar 14,7 tūkst. laikomi dingusiais be žinios, o tai iš tiesų reiškia, kad jie taip pat žuvo.

Grandininė reakcija

Ši triguba katastrofa - iššūkis ne tik Japonijai, bet ir visam pasauliui. Didėjančios naftos ir maisto kainos, silpstančios atsigaunančių šalių valiutos, sumažėjusi gamyba - tai pasekmės, kurias pajus visi.

Japonijai tenka beveik 10 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Daugybė įmonių laukia iš jos gamyklų ir fabrikų pristatomos produkcijos, o jei šis pristatymas vyks su pertrūkiais, sulėtės ir kitų šalių ekonomikos augimas.

Padėtis Japonijoje turi įtakos ir naftos kainoms. Nors šiuo metu jos labiausiai kyla dėl nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, bet jei Japonija ilgam išjungs dalį atominių elektrinių (jau pranešta, kad Fukušimos elektrinė nebeveiks), jos gali dar labiau padidėti.

Globaliu mastu Japonijos pramonės įmonių veiklos laikinas sustabdymas gali lemti sumažėjusį darbo užmokestį daugelyje bendrovių, ekonomikos augimo sulėtėjimą ir akcijų kurso kritimą. Kompanija "Toshiba" pranešė, kad mėnesiui uždaro vieną savo gamyklų, nes tiek laiko prireiks jai suremontuoti. Ši gamykla gamina išmaniųjų telefonų displėjus ir kitas detales. Analitikas Damianas Thongas primena, kad dvi "Toshibos" gamyklos, kurių viena šiuo metu neveikia, tiekia pasaulinei rinkai 5 proc. išmaniųjų telefonų detalių ir autonavigatorių. Žinant kaip smarkiai pasaulyje auga šių telefonų paklausa, tiekimo sutrikimai gali tapti problema daugeliui gamintojų. Bendrovė "Lenovo", užimanti ketvirtą vietą pasaulyje personalinių kompiuterių srityje, ima nerimauti dėl akumuliatorinių baterijų tiekimo, nes jas gamina "Sony", o ši buvo priversta uždaryti net 6 savo įmones. Japonija tiekia pasauliui 20 proc. puslaidininkių, ir jei gamybos sutrikimai užsitęs kelias savaites, visur gali pabrangti elektroniniai įrenginiai ir kelis mėnesius gali būti juntamas planšetinių kompiuterių trūkumas.

Japonijos autoritetas

Dabar iš karto po katastrofos kilusi panika pasaulio biržose jau ima rimti, nes investuotojai reaguoja ne tik į tai, kas įvyko, bet ir į tai, kas dar gali įvykti ir kaip nukentėjusi valstybė tvarkosi su ja ištikusia nelaime. Japonų drausmingumas, sąžiningumas ir pareigingumas, laikymasis nelaimės atveju priimamų visų vyriausybės nutarimų neleidžia abejoti, kad ši šalis vėl atsistos ant kojų ir stosis tokiais tempais, kurie neįkandami daugeliui kitų labai išsivysčiusių pasaulio valstybių.

Analitikus nelabai gąsdina ir Japonijos skolos, nors ši šalis yra viena labiausiai prasiskolinusių pasaulio valstybių - Japonijos skola sudaro daugiau kaip 200 proc. šalies BVP. Turėdama didžiules kapitalo atsargas Japonija vis skolinosi užsienyje, todėl jos jena ne nusilpo, o priešingai - sustiprėjo. Tačiau vargu ar Japonija ims daugiau skolintis po ją ištikusios katastrofos. Skirtingai nei daugelio kitų valstybių piliečiai, japonai labiau pasitiki savo, o ne kitų šalių vyriausybėmis, todėl noriau investuoja į savo krašto valstybines obligacijas, nei, pavyzdžiui, į didesnį pelną nešančius Portugalijos ar Italijos vertybinius popierius. Be to, net jei Japonijos vyriausybė nuspręs pasiskolinti 100-200 mln. dolerių, tai nepadarys didelės įtakos jos finansų sistemai.

Optimizmo suteikia ir tai, kad Japonijos nacionalinės pajamos sudaro 4-5 trln. dolerių per metus, o nacionalinis turtas vertinamas 15 trln. dolerių. Todėl net fantastine 300 mlrd. dolerių suma įvertinti nuostoliai nesugriaus Japonijos stabilumo, nors tragiška nelaimė gali paveikti šios šalies BVP, t. y. jis gali sumažėti 1 procentu. Dabar analitikai optimistai teigia, kad jei pavyks atkurti elektros energijos tiekimą, Japonijos BVP gali ir nemažėti.

Japonijos ekonomika tebelaikoma antra pasaulyje, nors pernai ją ir aplenkė Kinija. Japonija turi milžiniškas finansines atsargas, taip pat milžinišką intelektinį ir technologinį kapitalą. Ši šalis garsėja inovacijomis ir gera valdymo kokybe, nors pastaruoju metu jai sunkiai sekasi išsivaduoti iš sąstingio. Tačiau dabar postūmiu gali tapti triguba katastrofa. Japonijos visuomenė nepaprastai organizuota ir drausminga ir, kaip sako ekspertai, "tokia šalis bet kokį kataklizmą gali įveikti palyginti lengvai".

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų Worrenas Bufferas taip pat mano, kad nors atstatymo darbai užims nemažai laiko, tai nepaveiks Japonijos ateities ir nepadarys neigiamos įtakos šios valstybės ekonomikai. "Turėdamas Japonijos bendrovių akcijų, šiuo metu jų tikrai neparduočiau", - pareiškė jis, nors žurnalas "Forbes" teigia, kad W.Buffeto bendrovė "Berkshire Hathaway" dėl žemės drebėjimo Japonijoje gali nukentėti labiausiai iš visų stambių investuotojų. Jau dabar aišku, kad W.Buffetas prarado 150 mln. dolerių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"