TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ženevoje - naujos derybos su Iranu

2013 10 16 6:00
C.Ashton ir M.J.Zarifas Ženevoje derasi dėl Irano branduolinės programos likimo. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Ženevoje galingiausios pasaulio valstybės atnaujino derybas su Iranu dėl prieštaringai vertinamos šiitų respublikos branduolinės programos.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pažadėjo konstruktyviai spręsti dešimtmetį vykstantį Irano branduolinių ambicijų ginčą. Per derybas jis sieks, kad būtų atšauktos Irano ekonomiką skaudžiai veikiančios Vakarų šalių sankcijos. Jungtinės Amerikos Valstijos, Vakarų Europos valstybės ir Izraelis įtaria, jog Iranas siekia pasigaminti branduolinių ginklų, tačiau Teheranas tai neigia.

Spaudžia užkulisių žaidėjai

Susitikimas Ženevoje truks dvi dienas. Irano delegacijai vadovauja šalies užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Jam tenka derėtis su galingųjų valstybių grupe „P5 plius 1“, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija. Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Catherine Ashton Ženevoje atstovauja galingiausioms pasaulio šalims, tačiau abiem stovykloms spaudimą daro užkulisių žaidėjai – Izraelis ir griežtosios linijos šalininkai Irano vyriausybėje.

Izraelis ragina Vakarų valstybes sugriežtinti sankcijas ir perspėja, kad gali vienašališkai smogti Irano branduoliniams objektams, jeigu bus įsitikinęs, jog Teheranas pradeda įgyvendinti planus įsigyti branduolinio arsenalo. Tuo metu griežtosios linijos šalininkai kritikuoja H.Rouhani dėl jo flirto su Vakarais.

Tačiau bent kol kas H.Rouhani, atrodo, palaiko Irano aukščiausiasis religinis lyderis ajatola Ali Khamenei, kuriam priklauso lemiamas žodis sprendžiant svarbiausius valstybės klausimus. A.Khamenei savo religiniame dekrete yra pareiškęs, kad branduolinių ginklų platinimas ir atominių bombų turėjimas yra „nuodėmė“.

Neketina išgabenti urano

Prieš derybas M.J.Zarifas neatskleidė, ką Teheranas rengiasi pasiūlyti už prašymą sušvelninti ES ir JAV taikomas sankcijas, kurios smarkiai smogė Irano naftos eksportui. Bet ministro pavaduotojas Abbasas Araqchi teigė, jog Iranas neketina atsisakyti sukauptų prisodrinto urano atsargų, nors jos gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. „Derėsimės dėl sodrinimo apimties, lygio ir metodų, tačiau nesiruošiame prisodrinto urano išgabenti iš Irano“, – sakė A.Araqchi.

Branduoliniams užtaisams gaminti gali būti naudojamas tik daugiau kaip 90 proc. prisodrintas uranas, o jėgainių reaktoriams tinka ir kur kas mažiau prisodrintas branduolinis kuras. Iranas aiškina, esą iki 20 proc. prisodrinto urano reikia jo medicinos tyrimų įrangai.

Šiuo metu šalis turi 6774 kilogramus mažai prisodrinto ir beveik 186 kilogramus iki 20 proc. prisodrinto urano. Dar 187 kilogramai iki 20 proc. prisodrintos medžiagos yra paversti urano oksidu, kuris naudojamas branduolinio kuro strypams gaminti. Šiitų respublika mano, kad ji turi teisę sodrinti uraną taikiems tikslams.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"