TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žiemą kariauti niekas nenori

2014 12 17 6:00
Ir separatistų, ir kariuomenės atstovai praneša, kad karo veiksmai regione beveik baigėsi. Reuters/Scanpix nuotrauka

Antras bandymas įvesti paliaubas Rytų Ukrainoje kol kas, atrodo, yra sėkmingas. Ukrainos lyderiai nusiteikę gana optimistiškai, laukia dar kelių suplanuotų derybininkų susitikimų ir tikisi, kad netrukus pavyks išspręsti konfliktą.

Karo veiksmai Rytų Ukrainoje, kurioje, oficialiais duomenimis, nuo balandžio vidurio žuvo daugiau kaip 4,7 tūkst. žmonių, beveik baigėsi. Tiek kariuomenės, tiek separatistų atstovų teigimu, šūvių čia jau girdėti tik retkarčiais. Vienas pagrindinių Donecko kovotojų vadų sakė, kad yra pasirengęs apsikeisti karo belaisviais, ir pasiūlė atlikti šią procedūrą per Kalėdas – gruodžio 25 dieną.

Tačiau apie 5 mln. žmonių regione gyvena itin prastomis sąlygomis. Pasak Jungtinių Tautų (JT), šalies rytuose sugriauta daug gyvenamųjų namų, nutrūkęs vandens, elektros tiekimas ir šildymas, be to, ginkluoti separatistai, prie kurių prisideda vis daugiau užsieniečių, prievartauja, kankina ir grobia gyventojus arba verčia juos dirbti už dyką.

JT perspėja, kad dėl susiklosčiusios situacijos labiausiai kenčia pažeidžiamiausios visuomenės grupės: vaikai, vyresnio amžiaus ar neįgalūs žmonės. Po praėjusį mėnesį separatistų kontroliuojamose teritorijose vykusių rinkimų Ukrainos vyriausybė nustojo regiono gyventojams mokėti pensijas ir remti mokyklas bei ligonines. Tik iš konflikto zonos išsikėlę ir kaip migrantai užsiregistravę žmonės gali gauti socialines išmokas. JT duomenimis, iš Rytų Ukrainos išvyko maždaug milijonas gyventojų. Pusė jų pasitraukė į Rusiją, kiti – į saugesnes Ukrainos sritis.

Panašiai nuniokotų butų Rytų Ukrainoje – daugybė./AFP/Scanpix nuotrauka

Doneckas ir Luhanskas turi likti Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Ukraina, norėdama išlaikyti Donecko ir Luhansko sritis, turėtų imtis konstitucinių reformų – suteikti šiems separatistiniams regionams daugiau autonomijos. Akivaizdu, jog Rusijai visiškai neverta gvieštis tų nuniokotų sričių ir investuoti didžiulių sumų į jų atstatymą. Rusų kalbos apie nepriklausomybę ir žmonių apsisprendimo laisvę taip pat nutilo, nors dar visai neseniai Maskva tvirtino pripažįstanti separatistų rengtų rinkimų rezultatus. Maža to, ministras taip pat užsiminė, kad Ukrainos ekonomika pernelyg ilgai buvo priklausoma nuo prekybos su Rusija, ir šis ryšys esą ateityje turės silpnėti.

Ukrainos politikai tokių gąsdinimų, regis, neišsigando. Prezidentūros atstovas pabrėžė, kad visi ryšiai su Rusija, kurie galėjo būti nutraukti, jau yra šalinami ir kad “ne visi keliai veda į Rusiją”. Juk Ukraina turi kitų kaimynų, su kuriais gali bendradarbiauti ir nebijoti, jog jai į nugarą bus suvarytas peilis.

Rusijai palankiau, kad separatistiniai regionai ir toliau priklausytų Ukrainai. Anot apžvalgininkų, taip Kremlius galės daryti šaliai dar didesnę įtaką nei iki šiol ir atgrasyti Kijevą ne tik nuo NATO, bet ir nuo Europos Sąjungos (ES). Apie Bendrijos ir Ukrainos santykius Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas neseniai kalbėjo: “Niekas neskuba kviesti Ukrainos prie bendro Europos stalo kaip lygios partnerės ir net nepasiūlo kėdės šalia. ES su ja sąmoningai elgiasi lyg su mergina, kurią vis kviečia į pasimatymus, tačiau niekada neves. Užtenka pažiūrėti į Turkiją – valstybė asociacijos sutartį pasirašė prieš 51 metus, o vis dar nėra ES narė.” Premjeras pridūrė, kad iš tikrųjų tarp Rusijos ir Ukrainos niekada nebuvo ir nebus jokių sienų.

Ukrainiečių simpatijos Kremliui išgaravo

Vis dėlto naujausios ukrainiečių apklausos rodo, kad šalies gyventojai jaučiasi kitaip. Bent jau Rusijos lyderių atžvilgiu. JAV kompanijos “Gallup” atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai atskleidžia, kad po Krymo aneksijos kovo mėnesį beveik visos ukrainiečių simpatijos Kremliui išgaravo. Tiesa, Krymo, Donecko ir Luhansko regionų gyventojai apklausose nedalyvavo. Vos 5 proc. respondentų teigė, jog palaiko Rusijos lyderius. Pernai tokių buvo 43 procentai. Panaši dalis ukrainiečių gerai atsiliepė apie Rusijos lyderius visą pastarąjį dešimtmetį.

Ukrainos gyventojų taip pat buvo klausiama, kaip jie vertina Vakarų valstybių vadovus. Paaiškėjo, kad ukrainiečiai daug palankesni ES ir JAV lyderiams nei Kremliui. Tačiau šis vertinimas per metus beveik nepasikeitė arba pagerėjo labai menkai, nors Vakarai ir taiko Rusijai sankcijas bei griežtai kritikuoja Kremliaus politiką. 46 proc. ukrainiečių palaiko ES, o 38 proc. – Jungtinių Valstijų lyderius. Beje, požiūris į Vokietijos vadovus net suprastėjo, bet vis tiek yra gana geras – jiems simpatizuoja 41 proc. apklaustų Ukrainos gyventojų.

Pastaraisiais metais padidėjo ukrainiečių parama NATO. 36 proc. respondentų Aljansą vertina kaip apsaugą, o 20 proc. – kaip grėsmę. Anksčiau daugiau gyventojų manė, kad NATO kelia Ukrainai grėsmę.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"