TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žlugę Vidurio Europos lūkesčiai

2012 02 07 8:48

Vidurio Europoje ryškėja Europos Sąjungai (ES) nerimą kelianti tendencija: vėl įsigali dešiniųjų nacionalistų ir populistų diktatas.

Vengrija - ties bankroto slenksčiu. Kraštas taip greitai nuslydo į dešinę, kad ES net pradėjo teisiškai ginti demokratines vertybes. Vengrų premjerui Viktorui Orbanui reikėjo vos kelerių metų, kad viską savo valstybėje apverstų aukštyn kojom. Demokratinis galių padalijimas buvo panaikintas, pilietinės teisės ir žodžio laisvės - suvaržytos, o naujoji konstitucija surašyta buvusio autoritarinio nacionalistų lyderio Miklos Horthy dvasia. O daug simpatijų vengrų širdyse užkariavęs V.Orbanas supanašėjo su Vladimiru Putinu ir Hugo Chavezu. Šis politikas, kilęs iš mažyčio kaimelio Vengrijos šiaurėje, simbolizuoja politinį judėjimą, apėmusį visą Vidurio ir Pietų Europą.

Euro krizės padangėje kaupiasi pavojingi debesys. Vidurio Europos valstybės dar kaip reikiant neatsigavo po 2008 metų pasaulinės krizės, jos tebekovoja su finansiniais ir ekonominiais sunkumais, didžiule skola, biudžeto deficitu, antruoju nuosmukiu bei nedarbu. Tačiau pavojus gresia ne tik trapiai ekonomikai. Daugumai Vidurio ir Pietų Europos visuomenių trūksta politinio ir socialinio stabilumo. Po dviejų dešimtmečių nuolat vykdomų reformų, griežtos taupymo politikos žmonės jaučiasi pavargę, demokratinės jėgos - išsekusios, tad erdvės euroskepticizmui ir antipatijai Vakarams čia - iki soties. "Daugeliu atžvilgių procesas panašus į nusivylimą socializmu praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Tai pavojinga, nes Slovakijos, Vengrijos ar rytų Lenkijos regionai bei gyventojai tampa bejėgiškumo ir ekstremizmo aukomis", - aiškino Vengrijos ekonomikos profesorius ir žurnalistas Laszlo Lengyelis.

Rumunijos politologas Cristianas Parvulescu antrina, kad vyksta Vidurio Europos demokratijų krizė. "Didieji lūkesčiai, taip džiaugsmingai sieti su naryste ES, neišsipildė daugeliu aspektų.

Mes matome, kaip vėl sukama populizmo ir nacionalizmo link. Taigi įvykių raida Vengrija turėtų kaip reikiant išgąsdinti Briuselį."

Ir iš tiesų Vengrija gali būti puiki pamoka toms valstybėms, kurios patenka į radikalų pereinamąjį laikotarpį. Po taikios revoliucijos 1989-1990 metais ir trumpos euforijas ekonomika staigiai žlugo, šimtai tūkstančių vengrų liko be darbo. Maža grupelė senų, arba "atsinaujinusių", elito narių praturtėjo iš buvusios valstybės nuosavybės privatizacijos, o likę gyventojai pergyveno pakartotinį ekonominį ir socialinį šoką. Praktiškai net nebuvo bandyta keisti valstybės ir viešųjų finansų. Peržengus antrojo tūkstantmečio slenkstį Vengrija tapo pirmąja Vidurio Europos šalimi, patekusia į globalizacijos spąstus: kraštą paliko daugybė užsienio kompanijų, savo kapitalą perkėlusių į valstybes, kur darbo jėga pigesnė. Kai Vengrija 2004 metais prisijungė prie ES, didžioji ekonomikos dalis - žemės ūkis ir maisto pramonė - nebuvo tam pasirengusi. 2002-2010 metais kraštą valdžiusi socialliberalų koalicinė valstybė neišsprendė nė vienos problemos, tad nenuostabu, kad laimėjo dešiniųjų nacionalistinė "Fidesz" partija.

Bulgarijos politologas Ivanas Krastevas V.Orbano politiką vertina kaip "labai rimtą bandymą Vengrijos krizę išspręsti nacionalistinėmis priemonėmis": "V.Orbanas ir jo politika Vakaruose nepakankamai įvertinama. Dabar Vengrijos kaimynai žiūri į Budapeštą labai atsargiai. Bet kas bus, kai vyriausybėms neliks nieko kita, tik pasinaudoti tokiu modeliu? Kai keturios ar penkios Vidurio Europos šalys paseks V.Orbano keliu, ES turės rimtų problemų."

Vidurio Europoje ES autoritetas pamažu krinta. Nuo Baltijos kraštų iki Bulgarijos vargiai kas nors pasitiki ES projektais. Pavyzdžiui, Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas atvirai pasisako prieš ES ir eurą, tuo net sukeldamas politinę įtampą šalyje. Slovakijoje taip pat vis garsiau griežiama dantimis dėl to, kiek kainuoja euro gelbėjimas.

Vienintelė Lenkija kol kas atspari populizmo kerams. Per rudens rinkimus į parlamentą laimėjo pragmatiški, proeuropietiški lyderiai. "Lenkijos politinė kultūra įžengė į brandos amžių, o nacionalistai ir populistai patyrė nuosmukį", - taip aiškina politikos ekspertas Marcinas Zaborowskis iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto. Tiesa, kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, Lenkija neišvengė į Vakarų valstybes plūstančio gyventojų srauto. O, pavyzdžiui, Rumunijoje taip išsibėgiojo gydytojai, kad beveik nebeliko kvalifikuotų medicinos specialistų.

"Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"