TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žlugo derybos dėl ES biužeto. Europos "pinigų maišas" mažėja

2012 11 23 20:09
Reuters/Scanpix nuotr.

Po to, kai dvi dienas trukęs ES šalių vadovų susitikimas baigėsi nepasiekus susitarimo, ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy tikisi, kad susitarti dėl ES biudžeto įmanoma kitų metų pradžioje. 

Konstruktyvios" ES lyderių diskusijos parodė, kad potencialiai įmanoma "susitarti kitų metų pradžioje", - sakė H.Van Rompuy, sušvelnindamas faktą, kad šis vadovų susitikimas baigėsi be susitarimo dėl 2014-2020 metų ES biudžeto.

27 valstybių ir vyriausybių vadovų nuomonės labai išsiskyrė dėl išlaidų politikos, ir, apskritai, maža buvo vilties per šias dvi dienas susitarti dėl trilijonus eurų sudarančio biudžeto.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas vadovavo grupei taupymo režimą palaikančių šalių, reikalaujančių būsimame septynerių metų biudžete laikytis diržų veržimo priemonių kiekvienoje šalyje.

Taip pat nuomonės išsiskyrė ir dėl to, kaip išleisti ES milijardus.

Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas savo paskyroje "Twitter" tinkle pareiškė, kad derybos dėl šiomis dviem dienomis iškilusių nesutarimų prasidės sausį.

Pasak vieno ES diplomato, pagrindinė kliūtis šiame vadovų susitikime buvo D.Camerono reikalavimas apkarpyti išlaidas. Jis primygtinai siūlė sumažinti biudžetą nuo 1,047 trilijono eurų iki 886 mlrd. eurų.

Reikalaudamas karpyti ES biudžeto išlaidas D.Cameronas nebuvo vienišas

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pareiškė nebuvęs vienintelis reikalavęs apkarpymų ES biudžete ir tvirtino kad jo požiūrį palaikė ir šiaurės Europos šalių grupė. "Britanija nebuvo kažkokia vieniša aktorė", - sakė D.Cameronas per spaudos konferenciją po dviejų dienų derybų, pasibaigusių be susitarimo dėl septynerių metų išlaidų plano.

"Svarstomas projektas tiesiog nebuvo pakankamai geras, - pažymėjo jis. - Jis nebuvo pakankamas geras Britanijai, taip pat nepakankamai geras Vokietijai, Švedijai, Nyderlandams, Suomijai ir Danijai".

D.Cameronas grasino, kad Britanija pasinaudos veto teise, jeigu nebus patenkintas jo reikalavimas apkarpyti trilijoninį ES biudžetą, ypač sumažinant priedus ES biurokratams.

Beje, pernai veto teisė buvo panaudota gruodį svarstant fiskalinį paktą ir tai supykdė daugelį Europoje. Todėl šiemet D.Cameronas tokios grasinančios diplomatijos ėmėsi dar prieš viršūnių susitikimą.

Penktadienio rytą jis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u.

D.Grybauskaitė: "ES biudžetas mažės"

Naujasis Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas bus mažesnis nei buvo paskutinis pasiūlymas, kuriam nepritarė didžiosios Europos valstybės, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.  

"Bus naujas pasiūlymas teikiamas jau su apkarpymais", - žurnalistams Briuselyje sakė prezidentė. Kitas ES viršūnių susitikimas dėl 2014-2020 metų biudžeto bus rengiamas kitų metų pradžioje.

D.Grybauskaitės teigimu, Lietuvai teks susitaikyti su mažesniu ES biudžetu, nes to siekia daugiausia į bendrą iždą sumokančios šalys.

"Ne mes mokame, mes tik prašome. Ir aš manau, kad mes visi turime tai suprasti, kai norime, kad mums duotų daugiau", - kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentės vertinimu, siūlymai, kad naujas septynerių metų biudžetas būtų mažesnis nei 2007-2013 metais "rodo ne tik požiūrį į Europą, bet pirmiausia tai, kad Europoje tikrai sudėtinga situacija".

"Istorijoje pirmą kartą siūloma iš viso, absoliučia prasme mažinti europinį biudžetą", - teigė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, susitarimo dėl beveik trilijono eurų biudžeto pasiekti nepavyko, nes "pasiūlymas buvo nepriimtinas beveik visiems mokėtojams į Europos biudžetą".

"Atmosfera buvo labai taiki, barnių nebuvo, nes matomai skirtumai pernelyg dideli, todėl nebuvo dėl ko kariauti", - sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos pareigūnai penktadienį gana teigiamai vertino derybų metu pakoreguotą biudžetą, kuriame, lyginant su praeitos savaitės projektu, buvo padidinta parama Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, išmokos žemdirbiams bei numatyta išimtis struktūrinės paramos ribojimui, atsižvelgiant į ekonomikos nuosmukį 2009 metais.

Naktį pateiktas projektas numatė, kad IAE uždarymui iki 2020 metų būtų skirta 400 mln. eurų vietoje anksčiau siūlytų 210 mln., o struktūrinės paramos "lubos" būtų padidintos iki 2,59 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.

Į projektą taip pat įtraukta nauja nuostata, kad 2020 metais tiesioginės išmokos žemdirbiams turėtų siekti bent 196 eurus (677 litus) už hektarą. Tai - daugiau nei siūlyta anksčiau, nors ir mažiau nei prašė žemdirbių atstovai.

Pasak D.Grybauskaitės, žlugus susitikimui, šie skaičiai nebetenka prasmės. "Jeigu susitarimo nėra, jokie tarpiniai dokumentai tiesiog neegzistuoja", - sakė prezidentė.

Iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metinio Lietuvos biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"