TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žlugusi valstybė tarnauja išrinktiesiems

2014 02 19 6:00
Protestai Bosnijoje nesiliauja jau trečią savaitę, federalinius pastatus Sarajeve saugo policija. AFP/Scanpix nuotrauka

Pastarosiomis savaitėmis Bosnija ir Hercegovina patiria didžiausius per beveik 20 metų socialinius neramumus. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš šalies politinį elitą. Jie nori politinės reformos ir daugiau socialinio bei ekonominio teisingumo. Kol kas bėda - ekonomika, ne etninis priešiškumas. Tačiau katilas labai greitai gali sprogti, jei neramumais pasinaudos nacionalistai ir atgaivins etninius nesutarimus.

Protestai pratrūko vasario 4 dieną šiauriniame Tuzlos mieste, kur tūkstančiai fabrikų darbininkų degino valdžios pastatus ir susirėmė su policija. Smurtas išplito ir į kitus miestus, įskaitant sostinę Sarajevą. Gyventojų nepasitenkinimą sukėlė 40 proc. siekiantis nedarbas, korupcija ir privatizacija, įstūmusi į skurdą daugybę žmonių.

1995 metų amerikiečių vadovaujama NATO intervencija į Bosniją ir Hercegoviną padarė galą žudynėms, bet nacionalistinės partijos - tiek musulmonų, tiek serbų, tiek kroatų - susišlavė valstybines įmones, pelningas valstybės sutartis, užėmė valstybinius postus. Dabar šis naujasis politinis elitas veikia kaip mafijinis ekonomikos sindikatas, kietai kontroliuojantis kompanijas, pinigus ir darbo vietas. Tai stabdo šalies ekonomikos augimą ir politinę raidą. "Jis persmelkė visą valstybę ir pavertė šią tiesiog fasadu. Tai, kas dabar vadinama žlugusia valstybe, yra labai gerai veikianti sistema, kuri skirsto privilegijas išrinktiesiems", - sako Denisa Kostovicova, Londono ekonomikos mokyklos profesorė.

Viskas išgrobstyta

Kai prieš porą dešimtmečių Bosnijoje ir Hercegovinoje baigėsi komunizmas, buvo priimtas valstybinių įmonių privatizavimo planas, turėjęs padėti išvengti masinio darbininkų atleidimo. Tikėtasi sklandaus perėjimo po 1992-1995 karo, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių ir buvo sugriauta infrastruktūra. Tačiau daugeliui šis privatizavimas tapo katastrofa.

Subyrėjus Jugoslavijai, bosniai mažai ką nutuokė apie kapitalizmą, todėl rėmėsi Vakarų patarimais. "Mes pradėjome privatizavimo procesą su žmonėmis, kurie neturėjo žalio supratimo, kas yra rinkos ekonomika, neturėdami įstatymo valdžios. Tai - katastrofos receptas", - aiškina padėtį ekonomistė Svetlana Cenic.

Privačiose rankose atsidūrusios įmonės nustojo mokėti algas arba išvis užsidarė. Jas perėmę magnatai, turintys gerų ryšių, išgrobstė visą turtą ir paskelbė bankrotus. Žlugo 80 proc. privatiems savininkams parduotos pramonės. Tokia privatizacija pakirto vidurinę klasę, o darbininkus įstūmė į skurdą. Žmonės sako neturėję elektros ir šildymo dėl karo, o dabar jų neturi dėl nesumokėtų sąskaitų.

Pagal planą naujieji savininkai turėjo investuoti pinigus į valstybines kompanijas, modernizuoti jas ir išsaugoti darbo jėgą. Prižiūrėti privatizavimą patikėta valstybinei agentūrai. Jei savininkas nesilaiko įsipareigojimų, agentūra gali paduoti jį į teismą, o šis - anuliuoti pirkimą. Tačiau teismai trunka metų metus, per tą laiką savininkai išparduoda įmonių turtą ir paskelbia bankrotą.

Ką nuveikė išorinės jėgos

Protestai įplieskė ir naujus debatus apie tai, ar tarptautinės bendruomenės įsikišimas padėjo Bosnijai ir Hercegovinai, ar kaip tik buvo dalis problemos.

Jaunesnioji karta linkusi manyti, kad didžiulis tarptautinis vaidmuo kaip tik ir leido vietos politikams išvengti atskaitomybės, nepriimti sunkių sprendimų ir kompromisų. Vyresnieji, išgyvenę karą, baiminasi, jog valdžią, turtų ir ginklų turintys ekstremistai gali lengvai ignoruoti daugumos valią ir griebtis piktnaudžiavimo. Nuo to gali apsaugoti tik išorinis karinis įsikišimas. Tokią mintį ypač palaiko Bosnijos musulmonai, 1995 metais patyrę serbų surengtas Srebrenicos žudynes. Jie mano, kad šaliai reikalingas tarptautinis spaudimas, kad tik išorės jėgos gali pristabdyti ilgalaikes Bosnijos serbų lyderio Milorado Dodiko ir Bosnijos kroatų nacionalistų pastangas neleisti atsirasti vienai Bosnijos valstybei.

Šie debatai atspindi, kokių pokyčių įvyko pastarąjį dešimtmetį, kai 2003 metais prezidentas George'as W.Bushas išvedė amerikiečius taikdarius, o 2006-aisiais baigėsi britų politiko Paddy Ashdowno, kuris nuo 2002-ųjų buvo aukščiausias tarptautinis pareigūnas Bosnijoje ir Hercegovinoje, valdymas. Nuo to laiko ES radikaliai sumažino tarptautines pastangas šalyje, taikdarių čia liko mažiau nei 1000. ES teigia, jog mažesnis kišimasis privers Bosnijos ir Hercegovinos lyderius pagaliau būti atsakingus už silpną valstybės padėtį. Tokios politikos priešininkai sako, kad tai leido suklestėti korupcijai ir nacionalistinėms partijoms. Protestuotojai reikalauja ES įsikišimo krizei išspręsti. Šiandien Sarajeve laukiama atvykstant ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton. Šią savaitę ES dar kartą paragino Bosnijos ir Hercegovinos lyderius pašalinti iš Konstitucijos diskriminaciją ir supaprastinti biurokratiją - abu punktai įrašyti į 1995 metų Deytono taikos sutartį, kuria buvo baigtas karas, o tai, kad jie neįgyvendinti, trukdo šaliai judėti narystės ES link.

Taikos sutartyje nubrėžta Konstitucija suteikė visas politines teises tik bosniams, serbams ir kroatams, įvedė daug valdžios lygmenų, kurie dabar yra didžiulė našta nuvarytai valstybės ekonomikai. Sutartis padalijo ją į du autonominius regionus, vieną - serbų, kitą - bosnių ir kroatų. Regionus sieja silpna centrinė vyriausybė, parlamentas ir prezidentas. Bosnių ir kroatų federacija padalyta į 10 kantonų, kurių kiekvienas turi savo institucijas. Tai reiškia, kad apie 4 mln. žmonių valdo daugiau kaip 150 keturių lygių ministrų. Tokia brangi ir neveiksminga sistema atbaido užsienio investuotojus. Regionų parlamentarai gauna didžiules algas - iki 3500 eurų per mėnesį, tuo metu vidutinis atlyginimas nesiekia nė 350 eurų.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"