TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žlugusios imperijos likimas ES negresia

2013 06 17 6:00
ES išliks politine ir ekonomine sąjunga. worldpress.com nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) politikai teigia, kad Bendrija yra visiškai naujas moderniųjų laikų reiškinys, susiformavęs po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau Kembridžo universiteto istorijos profesorius Brendanas Simmsas mano, kad ES panaši į žlugusią Šv. Romos imperiją, tik artimiausiu metu jos likimas Bendrijai negresia.

ES palyginimas su Šv. Romos imperija gali skambėti kaip komplimentas. Viduramžių ir naujųjų laikų imperija apėmė didelę dalį Europos ir išsilaikė daugiau kaip aštuonis šimtus metų. Tačiau tai gali tapti ir priekaištu. Imperijoje per visą egzistavimo laikotarpį trūko vienybės: imperatorius dėl galios varžėsi su popiežiumi, o kunigaikštystės buvo beveik savarankiškos.

Didžiųjų dominavimas

Dabartines ES institucijas taip pat galima palyginti su jų pirmtakėmis Šv. Romos imperijoje. Europos Vadovų Taryba – tai lyg senasis Reichstagas, kuriame Vokietijos miestų ir kunigaikštysčių atstovai susitikdavo spręsti svarbiausių klausimų. Jų nuomonės ne visada sutapdavo. Reichstage, kaip ir Europos Vadovų Taryboje, galingesniųjų balsas skambėjo garsiau. Austrijos, Prūsijos, Italijos, Burgundijos ar Bavarijos kunigaikščiai būdavo tarp lyderių. Jų vietą dabartinėje ES užėmė Vokietija, Prancūzija ir ekonomikos recesiją dabar išgyvenanti Italija.

Mažosios Šv. Romos imperijos kunigaikštystės priešinosi galingųjų dominavimui, dėl to Reichstago darbas buvo beveik paralyžiuotas. Dabartinėje Bendrijoje lyderiams pipirų paberia per kančias taupymo priemones įgyvendinančios Graikijos, Kipro ir Portugalijos valstybės. Jos kaltina Bendrijos didžiąsias valstybes, ypač Vokietiją, savo sąlygų primetimu bei tampa visos ES galvos skausmu.

Silpnas imperatorius

Šv. Romos imperijoje besivaidijančius kunigaikščius bandydavo suvaldyti imperatorius, tačiau jo realios galios buvo pernelyg menkos. Dabartinėje Bendrijoje imperatorius vietą užėmė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, kurio įtaka, palyginti su imperatoriaus, dar mažesnė. Nors jis ir reprezentuoja Bendriją, svarbiausius sprendimus joje priima suverenių valstybių lyderiai. Jiems, kaip ir Šv. Romos imperijos kunigaikščiams, dažniausiai svarbus savo kiemas, nors pasitaiko ir išimčių.

Šv. Romos imperija, kaip ir ES, pasižymėjo pagarba įstatymui ir aukštu asmeninės laisvės lygiu. Dabartinėje Bendrijoje žmogaus teisės tampa vienu iš svarbiausių prioritetų, joje įtvirtintas ir valstybių narių solidarumas. Taigi ES galima laikyti Šv. Romos imperijos modernia teisių "vaikaite", susikūrusia po maždaug 130 metų.

Karine galia neįveiks

Šv. Romos imperiją XIX amžiuje pražudė jo karinis silpnumas, didelis susiskaldymas ir finansinės skolos. Dėl šių priežasčių Prancūzijos imperatorius Napoleonas ją nesunkiai užkariavo, o iš mažų kunigaikštysčių suformavo stambesnius politinius darinius. Tačiau ES, atrodo, pasimokė iš Šv. Romos imperijos klaidų ir jų nežada kartoti.

XXI amžiuje pasaulis taikesnis, o konvencinė kariuomenė neatlieka tokio svarbaus vaidmens, todėl tikimybės, kad ES galėtų užkariauti bet kuri pasaulio galybė, beveik nėra. Be to, daugelis Bendrijos valstybių priklauso gynybiniam NATO aljansui, o Europa kuria savo ginkluotąsias pajėgas. Europiečių kariai pasižymi profesionalumu, jie dalyvauja taikos palaikymo operacijose visame pasaulyje. Agresyvios ir dabartinę pasaulio tvarką drumsčiančios šalys technologiškai atsilieka nuo pažangių ES valstybių, taigi karine galia jos ES neįveiks.

Nerimą kelia skolos

Susiskaldymas taip pat neturėtų grasinti ES išlikimui. Nors valstybės nesutaria dėl ekonominių klausimų, Bendrijos biudžeto ar išmokų žemės ūkiui, tačiau visos pripažįsta, kad politinė sąjunga Europai reikalinga. Be jos Europos šalys tampa silpnesnės pasaulio arenoje ir negali nei politine nei ekonomine galia varžytis su galingiausiomis pasaulio valstybėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Kinija.

ES valstybių skolos tampa didžiausiu Bendrijos sopuliu, kuris gali peraugti į stiprų galvos skausmą. Dėl Pietų Europą kamuojančios recesijos ir milžiniškų valstybės skolų euro ateitis jau pakibo ant plauko. Nors Europos lyderiai ramina, kad euro zonai grėsmės nėra, tačiau bendros pinigų sąjungos žlugimas galėtų tapti pirmu mažu žingsneliu į visos ES žlugimą.

Gelbėti finansiškai nestabilias valstybes ryžtasi „troika“ - Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas. Jų pastangomis Graikija ir Kipras išvengė žlugimo, jo turėtų išvengti ir kitos šalys, jeigu jas ištiks bėdos. Taigi, akivaizdu, kad ES negresia Šv. Romos imperijos likimas ir Europos politinė ir ekonominė sąjunga dar ilgai išliks kartografų sudarytuose žemėlapiuose.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"