TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žlunga Suomijos gerovės modelis

2014 05 15 10:28
„Nokia” nuosmukis buvo vienas skaudžiausių Suomijos ekonomikai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau dvejus metus Suomija nepajėgia pakilti iš recesijos. Valdžios kritikai vis garsiau kalba apie tai, kad Suomijos vyriausybei nereikėjo taip kategoriškai atsisakyti finansinės paramos galimybės. Šalies politikai dabar priversti sukti galvas, kaip surinkti pakankamai lėšų į biudžetą ir išmokėti pašalpas sunkiai gyvenantiems piliečiams.

Suomijos ekonomistų manymu, Europa pastaraisiais metais tarsi apsivertė aukštyn kojomis. Visai neseniai skolomis ir korupcijos skandalais garsėjusi Pietų Europa pamažu atsitiesia. Šio regiono rinkos vėl vilioja investuotojus. Nors gyventojai vis dar pyksta ant valdžios dėl sumažėjusių išmokų ir išaugusio nedarbo lygio, politikai žada, kad pamažu bus grįžtama prie ikikrizinės tvarkos.

Situacija Suomijoje irgi kinta, tačiau ne į gerąją pusę. Nedarbo lygis šalyje stabiliai auga. Šiuo metu jis siekia 9,5 proc., o tai 1,6 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. Šalies ekonomika praėjusiais metais sumažėjo 1,4 procento. Šiemet šaliai prognozuojamas 0,2 proc. augimas – blogesnė situacija Europos Sąjungoje (ES) numatoma tik Kiprui.

Suomijos vyriausybės surenkami mokesčiai sudaro didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį visoje Europoje. Tai rodo, kokia nepalanki terpė verslui plėtoti šalyje.

Eksportas, užsienio investicijos ir mažmeninė prekyba taip pat kenčia nuo šalį vėliau nei kitas ES nares užklupusios recesijos. Verslo įmonės skambina pavojaus varpais ir įspėja valdžią apie galimus nuostolius visai šaliai.

Darbo sąnaudos išlieka didelės, įmonėms sunku plėstis. Be to, Suomija geografiškai yra gerokai nutolusi nuo savo pirkėjų, o tai lemia dideles prekių transportavimo sąnaudas.

Politikai pokyčių nenori

„Nordea” banko analitiko Jano von Gericho teigimu, Suomija nebegali išmaitinti peraugusio viešojo sektoriaus, nebent yra pasiryžusi paaukoti savo ekonomiką.

Savo šalies gerove susirūpinęs ir Europos Komisijos ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas. „Suomijos ekonomika dabar atsidūrė toje pačioje padėtyje kaip Italija ir Prancūzija”, – sakė politikas. O.Rehno nuomone, Suomijai reikėtų saugotis visus fiskalinius ES limitus išeikvojusių valstybių likimo. Eurokomisaro nuomone, geriausia išeitis Suomijai – sekti Pietų Europos valstybių pavyzdžiu ir pradėti taupyti.

Įgyvendinti šią politiką nebus lengva. Po metų šalyje vyks parlamento rinkimai. Šalies premjeras Jyrki Katainenas žada atsistatydinti jau šį birželį. Gerų postų ir vietos parlamente trokšantiems politikams tikrai nešaus į galvą vykdyti nepalankiai vertinamas mokesčių reformas.

Tiek valdantieji, tiek opozicija kol kas ryžosi kalbėti tik apie nedideles reformas, tad net įvykus rinkimams vargu ar iš esmės kas nors keisis.

„Tik drąsi ir rinkėjų remiama vyriausybė gali įvykdyti šaliai reikalingas ekonomikos reformas”, – naujienų agentūrai „Reuters” tvirtino „Danske Bank” ekonomistas Pasi Kuoppamaki.

Įgyvendinti reformas nepadeda ir tai, kad nors Suomijos ekonomikos rodikliai pastaraisiais metais gerokai suprastėjo, gyventojų gaunamos vidutinės pajamos ar BVP lygis išlieka aukščiau už ES vidurkį. Tai suteikia politikams vilties, esą „dar nėra taip blogai, kaip galėtų būti”.

Suomija kol kas išsaugojo palankiausią AAA skolinimosi reitingą. Tačiau ekonomistai įspėja, kad šis rodiklis atspindi šalies praeitį, o ne dabartį, dėl to netrukus jis gali pasikeisti.

Visame pasaulyje žaibiškai išpopuliarėjęs suomių žaidimas „Angry Birds” yra laikomas vienu iš nedaugelio pastarųjų metų sėkmės pavyzdžių šalies rinkoje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Reikia naujo modelio

5,5 mln. gyventojų turinti Suomija per 10 metų prarado maždaug 100 tūkst. darbo vietų savo pramonėje. Didžiausias smūgis, be abejo, buvo telefonų gamintojos „Nokia” saulėlydis, tačiau kiti sektoriai, pavyzdžiui popieriaus gamybos, inžinerijos, taip pat patyrė rimtų nuostolių.

Suomijos ekonomistai dabartinę šalies finansų krizę kai kuriais atžvilgiais vadina dar blogesne už sunkmetį 1990-1993 metais. „Gamyba neregėtai sulėtėjusi, žmonėms trūksta idėjų, kaip ką gaivinti. Suomijos sėkmės receptas, atrodytų, prapuolė”, – Suomijos žiniasklaidai teigė ekonomistas Bengtas Holmstromas.

Pasak ekspertų, suomiai turi susitaikyti su karčia tiesa – šalies gerovės modelis jau žlunga. Šalies gyventojai turi kibti į darbus ir kurti gerovę iš naujo. Užsienio specialistai pateikia panašių rekomendacijų.

Suomija nuolat stengiasi lygiuotis į kaimynę Švediją. Tačiau skirtumai tarp šių šalių vėl didėja. Švedija palyginti sėkmingai įveikė ekonomikos krizę. Jos vyriausybė sumažino mokesčius ir sugebėjo išsaugoti savo gerovės modelį. Prognozuojama, kad šalies ekonomika šiemet ir kitąmet augs vidutiniškai po 3 procentus.

Mobiliesiems telefonams skirti žaidimai šiandien yra laikomi bene vieninteliu tikrai sėkmingu Suomijos verslo pavyzdžiu. Bene žinomiausias yra suomių kūrėjų „Rovio Entertainment” darbas „Angry Birds”. Tačiau šia produkcija prekiaujančios įmonės įdarbina tik apie 2 tūkst. darbuotojų.

Dauguma prekes eksportuojančių Suomijos įmonių samdo aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Tačiau net itin paklausios specialybės pasirinkimas jau verčia suomius suabejoti – aukštą kvalifikaciją įgiję žmonės neranda darbo. Įmonės savo ruožtu bando sutaupyti – didindamos eksporto apimtį jos siekia išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių ir nedidina savo investicijų.

Artimiausiu metu Suomiją vargu ar pasieks geros žinios. Tik ryžtingos reformos išgelbės sunkiu darbu sukurtą šalies gerovę.

Reuters, tradingeconomics.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"