TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žmogus mįslė, realistas be skrupulų, žavi asmenybė

2013 05 30 7:40
H.Kissingeris su žmona Nancy atvyksta į valstybinį banketą, 2011 metų sausį surengtą Baltuosiuose rūmuose prezidento Baracko Obamos ir pirmosios ponios Michelle Kinijos prezidento Hu Jintao garbei. Reuters/Scanpix nuotrauka

Visa tai tinka norint apibūdinti Henry Alfredą Kissingerį, kuriam šią savaitę sukako 90 metų. Jis tebėra žymiausia JAV užsienio politikos figūra, nors paliko tarnybą daugiau kaip prieš 35 metus. Išties biblinis epinio personažo amžius.

Kai H.Kissingeris buvo pasiekęs savo šlovės viršūnę, JAV žiniasklaida tuometinį prezidento Richardo Nixono nacionalinio saugumo patarėją vadino "tikruoju prezidentu". Tais laikais jis taip intensyviai keliavo po pasaulį, kad žurnalistai net spėliojo, jog turi būti penki Kissingeriai - keturi antrininkai ir vienas tikras. Kartą vienas reporteris jo paklausė, kodėl amerikiečiai taip žavisi žmogumi iš Bavarijos, penkiolikos metų pabėgusiu nuo nacių.

H.Kissingeris atsakė: "Aš visuomet veikiau vienas. Amerikiečiams tai nepaprastai patinka. Amerikiečiams patinka kaubojus, kuris joja traukinio priekyje vienas ant savo arklio."

Realizmas be moralinių skrupulų

H.Kissingeris gimė 1923 metais gegužės 27 dieną Bavarijos Fiurto mieste Veimaro Respublikos laikais Vokietijos žydų šeimoje. Norėdamas išreikšti pagarbą H.Kissingeriui Helmutas Kohlis, ilgametis Vokietijos kancleris, kartą pareiškė, kad šis būtų galėjęs tapti Vokietijos Federacijos vadovu, jei jo tėvai nebūtų emigravę į JAV.

H.Kissingerio tėvai nugyveno labai ilgą gyvenimą - sulaukė 95 ir 97 metų. Jie pasistengė, kad sūnus nestokotų pasitikėjimo savimi ir žinių. Iš pradžių tai pasireiškė milžiniškos apimties disertacijoje - 388 puslapių, tokios šiais laikais Harvardas nė nepriimtų. "Atkurtas pasaulis" ("A World Restored") iki šiol yra chrestomatinis darbas apie jėgų pusiausvyrą politikoje. Po jo buvo dar 15 darbų, paskutinio pavadinimas paprastas - "Apie Kiniją".

H.Kissingeris veikė pagal Winstono Churchillio mokymą: jei nori užsitikrinti vietą istorijoje, parašyk apie ką nors pirmas. H.Kissingeris rašė daug, ištisi trys tomai skirti vien prisiminimams apie tuos aštuonerius metus, kai jis buvo R.Nixono patarėjas ir jo užsienio reikalų ministras, paskui tą patį dirbo prezidentui Geraldui Fordui. Tačiau apie patį H.Kissingerį ir jo politiką parašyta nepalyginti daugiau.

Viena vertus, H.Kissingeris vertinamas kaip puikus strategas, ištobulinęs ir įdiegęs į šiuolaikinę politiką jėgų pusiausvyros principą, kaip realistas, suformuotas Antrojo pasaulinio karo ir norėjęs atpratinti Ameriką nuo jos mesianistinio moralizavimo, žinojęs, kad stipriųjų ir silpnųjų pasaulyje moralė bei vertybės galiausiai patirs pralaimėjimą, vertinęs interesų balansą. Pagal H.Kissingerio sistemą, neramumai yra pavojingesnis dalykas nei neteisybė, o jėgų pusiausvyra svarbesnė už žmogaus teises.

Kita vertus, jis atrodė negailestingas, mėgstantis veikti slapta ir trokštantis valdžios, beatodairiškai paisantis Amerikos arba dar blogiau - tik savų interesų. Buvo kalbama, jog jis pritarė tolesniam karui Vietname ir trukdė sudaryti taiką vien tam, kad visi taikdario laurai atitektų jam. Slapta derėdamasis su Šiaurės Vietnamo komunistais jis sugebėjo garantuoti gana tvarkingą amerikiečių pasitraukimą iš Vietnamo. Prieš tai jis ir R.Nixonas bombardavimais kone su žeme sulygino Kambodžą. H.Kissingeris ilgai priešinosi karo užbaigimui ir rašė R.Nixonui: "JAV karių pasitraukimas bus it sūdyti riešutai Amerikos publikai. Kuo daugiau JAV karių grįš namo, tuo labiau ji to norės."

Lotynų Amerikoje jis taikė Otto von Bismarcko "realpolitik". Ypač tai pasireiškė Čilėje, kur 1970 metais JAV pamėgino užkirsti kelią į valdžią marksistui Salvadorui Allende ir kur vėliau valdžią su Vašingtono pritarimu ar net jo padedami užgrobė kariškiai. Generolas Augusto Pinochetas atkūrė ekonomiką, bet buvo brutalus diktatorius. H.Kissingerio diplomatija su Mao Zedongu atvėrė Kiniją, bet drauge ir pavertė Pekino nomenklatūrą socialiai priimtina. Jis ir šiandien atvirai žavisi tuo, ką vadina Kinijos išmintimi.

Dėl tokio realizmo be moralinių skrupulų H.Kissingeris net JAV buvo vadinamas manipuliuotoju pabaisa, kalbančia su vokišku akcentu, ar net karo nusikaltėliu, kuris "meluoja taip pat, kaip kiti žmonės kvėpuoja".

Vokiško akcento užkratas

Po R.Nixono Amerikos prezidentai dar kartą mėgino atgaivinti Dievo Amerikai skirtą misiją, ypač prezidentas G.W.Bushas, kuris norėjo išlaisvinti pasaulį nuo "blogio ašies". Vokiečių spiegel.de rašo, kad šis neokonservatizmas jau priklauso istorijai, o H.Kissingerio realizmas, kurio jis sėmėsi iš XIX amžiaus, vis dar turi vertę, tai įrodo ir prezidento Baracko Obamos, Nobelio taikos premijos laureato, pavyzdys.

Demokratas B.Obama, per rinkimų kampaniją prisistatęs kaip idealistas "pasaulio pilietis", nespėjo apšilti kojų prezidento poste, kai patvirtino tezę, jog idealistai sako gražias kalbas, o tikrąją politiką vykdo realistai. B.Obama asmeniškai nusprendžia, kokį islamistą nepilotuojami lėktuvai nukaus kokioje nors pasaulio dalyje. Jis pradėjo naują kovų erą masinėmis investicijomis į "kibernetinį karą". Jis labiau nei kuris kitas pirmtakas persekioja išdavusiuosius valstybės paslaptį. Jis užsimerkia, kai Bahreinas ar Saudo Arabija engia savo žmones, o Kinija persekioja disidentus. Ne veltui vienas Amerikos apžvalgininkas tai pavadino "neokisindžerizmu" ir pridūrė: "Obama net gali prabilti apie užsienio reikalus su vokišku akcentu."

Jis turi širdį

Iki šios dienos H.Kissingeris į kritiką aštriai reaguoja, o kartais net piktai. Jo šaltas žvilgsnis neprarado poveikio, bet lygiai taip pat veikia ir jo kandus humoras, mokėjimas pralinksminti publiką. H.Kissingeris - žavus žmogus, tam tikras Niujorko visuomenės mastelis, ką jau ir kalbėti apie Vašingtoną. Visuose pasaulio kraštuose vyriausybių durys jam atsiveria savaime: Pekine, Berlyne, Rijade, Jeruzalėje. Visur jis bendravo su ištisomis lyderių kartomis ir jais naudojosi saviems tikslams.

H.Kissingeris moka klausyti, bet pirmiausia jis moka užduoti klausimus - tikslius ir sąmojingus. Dažniausiai atsakymai į juos nebereikalingi. Jis iki šiol keliauja ir nesinaudoja konsultantų paslaugomis, sveikata jam tai dar leidžia, nors jau gana sunku. Akys ir viena ausis jau atsisakė, vaikščiodamas H.Kissingeris turi pasiramsčiuoti lazda.

Nepranoktas lieka jo atsakymas kardiologui, kuris pranešė, kad per operaciją prisiėjo įsodinti daugiau dirbtinių vožtuvų, nei buvo planuota: "Užtat dabar bent žinome, kad aš turiu širdį."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"