TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žmogus, pakeitęs pasaulį

2011 03 03 0:00
Labiausiai M.Gorbačiovui trūksta žmonos Raisos. Jos atminimui vyras net buvo surengęs parodą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Taip pavadintą premiją įsteigė Michailas Gorbačiovas savo 80-mečio proga. Apdovanojimas bus skiriamas kitiems, nors bene labiausiai jo vertas pats M.Gorbačiovas.

M.Gorbačiovas įėjo į XX amžiaus istoriją kaip žmogus, sugriovęs komunizmą ir Sovietų Sąjungą, nors pats to nenorėjo. Sustabarėjusioje valstybėje jis pravėrė reformų šliuzus, pro kuriuos išsiveržęs demokratijos srautas nusinešė Blogio imperiją ir patį M.Gorbačiovą. Sovietų Sąjungos lyderis atstovavo naujai, pasauliui atvirai šaliai, ir jo politika patraukė nepaprastai daug žmonių. M.Gorbačiovas ir pats tapo pirmo ryškumo žvaigžde. Vien jo pasirodymas sukeldavo audringas ovacijas. Šio žmogaus įvaizdį gerino ir tai, kad jis visuomet rodėsi drauge su žmona, ko nebuvo daręs nė vienas SSRS vadovas. Vakaruose ponia Gorbačiova buvo vadinama "slaptuoju Kremliaus ginklu". 1987-aisiais žurnalas "Time" išrinko M.Gorbačiovą Metų žmogumi. 1990 metais jam buvo įteikta Nobelio taikos premija.

Stavropolio krašte gimęs M.Gorbačiovas padarė svaiginamą karjerą nuo kaimo vaiko iki SSKP generalinio sekretoriaus ir pirmo bei paskutinio Sovietų Sąjungos prezidento. Būdamas 15 metų jis įstojo į komjaunimą, Maskvos valstybiniame universitete studijuodamas teisę tapo SSKP nariu. 1954-aisiais bendrabučio valgykloje M.Gorbačiovas atšoko vestuves su paauglystės laikų drauge Raisa Titorenko. Vėliau ši jam pagimdė vienintelį vaiką - dukrą Iriną. Politinės karjeros laiptais Michailas pradėjo kopti Stavropolyje, dirbdamas srities sekretoriumi. Patraukli, išsilavinusi, patikima Raisa buvo didžiulė parama vyrui, kai reikėdavo priimti aukštus Maskvos funkcionierius, atostogaujančius tame krašte. Atvykdavo ir tuometinis KGB pirmininkas Jurijus Andropovas, M.Gorbačiovo globėjas bei mokytojas. J.Andropovo dėka jis buvo perkeltas į Maskvą, išrinktas į Centro komiteto Politinį biurą, o 1985 metais tapo SSKP generaliniu sekretoriumi ir visos valstybės vadovu.

M.Gorbačiovo vykdoma politika sudrebino baigiančią pūti imperiją. SSRS lyderis imtas vadinti "naujuoju caru", nors gatvių politikai jam pranašavo valdyti tik 7 metus. Buvo kalbama, kad šio žmogaus atėjimas minimas net Biblijoje, nes jis pažymėtas dėme ant kaktos.

Tapęs visagaliu valstybės vadovu M.Gorbačiovas nedelsdamas ėmėsi derybų su JAV dėl ginklavimosi varžybų sustabdymo, išvedė kariuomenę iš Afganistano ir pradėjo "perestroiką" - sumažino Komunistų partijos vaidmenį ir griebėsi ekonominių reformų, kurių masto tuomet niekas net įsivaizduoti negalėjo. Jo "glasnost" politika leido laisvai diskutuoti politiniais klausimais, tapo įmanoma kritikuoti vyriausybę ir patį M.Gorbačiovą. SSRS vadovas surengė rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą ir pirmą kartą nuo 1917 metų žmonės galėjo laisvai balsuoti, nors 90 proc. kandidatų buvo SSKP nariai. Jis leido suvienyti Vokietiją ir nuversti komunistinį režimą Rytų bei Vidurio Europoje. Pačioje SSRS atsirado stiprūs nacionaliniai judėjimai, lėmę Sovietų Sąjungos subyrėjimą.

Daug kam tai nepatiko. 1991 metų rugpjūtį bandyta įvykdyti valstybinį perversmą - jis žlugo Boriso Jelcino dėka. Paskui įvykiai rutuliojosi žaibiškai: iš komunistų buvo atimta valdžia, partijos nuosavybę perėmė valstybė, SSRS iširo, o pats M.Gorbačiovas 1991-ųjų gruodį atsistatydino. Netekęs valdžios prezidentas buvo išjuoktas ir apkaltintas visomis nuodėmėmis, tragedijomis bei katastrofomis, kokios tik įvyko jo vadovavimo laikotarpiu. M.Gorbačiovas liko kaltas ir dėl didžiulės korupcijos bei skurdo, nors vėliau šios blogybės dar labiau suvešėjo. SSRS prezidentas iki šiol kaltinamas valstybės sugriovimu.

M.Gorbačiovas iš tiesų padarė klaidų, bet svarbiausia jo politikos žlugimo priežastis ta, kad vienu metu jis norėjo ir griauti, ir statyti, duoti daugiau laisvės SSRS respublikoms, tačiau kartu išlaikyti jas savo įtakos zonoje. Niekas niekada M.Gorbačiovo nelaikė labai sąžiningu ar kilniu, bet kai prezidentas pasitraukė, Rusiją užvaldė nesąžiningieji, suklestėjo korupcija ir banditizmas. Tie, kurie jam priekaištavo dėl vilų ir didelių valstybės išlaidų, patys vogė milijonus. Tie, kurie piktinosi, kad SSRS lyderis klauso žmonos patarimų, į aukštus postus ir gerai mokamus darbus sukišo savo gimines. Visi, kurie M.Gorbačiovo laikais bijojo net cyptelėti, šiam pasitraukus drabstė jį purvais. 1996 metais per Rusijos prezidento rinkimus už M.Gorbačiovą balsavo tik 1,5 proc. rinkėjų. Savo balsus atidavė tie, kurie nepamiršo, kad kiekviena jo buvimo valdžioje diena suteikė daugiau laisvės ir vilties, kad žmonės ėmė tikėti ateitimi ir tuo, jog galimas visuotinis susitaikymas. Bene taikliausiai M.Gorbačiovo politiką įvertino buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas: "Jis nutarė geriau rizikuoti savo valdžia, kad išgelbėtų reformas, nei reformomis, kad išgelbėtų savo valdžią."

Iki šiol M.Gorbačiovas tebėra nepaprastai populiarus užsienyje, bet Rusijos piliečiai jam abejingi arba priešiški. Net savo jubiliejų jis tik kukliai su šeima paminėjo Maskvoje, o didžiosios iškilmės numatytos kovo 30 dieną Londone, Karališkojoje Alberto salėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"