TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žmonės visada sieks neracionalaus pertekliaus

2012 10 02 9:01
Tai, kad tėvui rūpėjo tik konkurencija, R.Schilleriui atrodo baisu. /Užsienio spaudos nuotrauka

"Milijonai žmonių šiandien gyvena geriau!" - tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų lietuvių kilmės amerikietis Robertas Schilleris, vienas iš nedaugelio ankstyvųjų nekilnojamojo turto burbulo ir sunkios krizės pranašų.  

"Bankininkai - geradariai! Spekuliacija - sveikintinas dalykas!" - tokiais entuziastingais teiginiais R.Schilleris gina finansinį kapitalizmą. Šiandien šis 66 metų elitinio Jeilio universiteto profesorius labiausiai domisi elgesio ekonomika. Jo nuomone, neracionalus elgesys - pasaulio ekonomikos variklis.

Amerikiečiu tapęs lietuvis ir toliau giria finansinį kapitalizmą, kuris, jo žodžiais tariant, net padeda užtikrinti taiką visame pasaulyje. Todėl R.Schilleris konsultuoja britų banką "Barclays", neseniai nubaustą 1,2 mlrd. litų bauda už manipuliacijas palūkanomis. Atvykęs į Europą ekonomistas davė interviu Vokietijos savaitraščiui "Stern", jis turėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams.

- Finansų krizės išvakarėse vienas investicinio banko "Goldman Sachs" darbuotojas apie elgesį su klientais rašė: "Mes nežudome ruonių jauniklių, mes pribaigiame kūdikius." O jūs, garbus profesorius, raginate deramai vertinti finansų pramonę.

- Taip, be jokių abejonių. Nors vienas mano kritikas paklausė, ar "Goldman Sachs" vadovas Lloydas Blankfeinas atsiuntė man padėkos raštą.

- Ar atsiuntė?

- Ne. O turėjo?

- Šiaip ar taip, savo knygoje "Rinkos žmonijai. Taip kuriame geresnę finansų sistemą" jūs šlovinate finansinio kapitalizmo atstovus kaip galimus "taikdarius" ir "pažangos rėmėjus".

- Suprantu, kad finansų sistema neišlaikė egzamino, ir tai lėmė daug priežasčių. Dauguma šalių stengiasi įveikti prieš penkerius metus prasidėjusios krizės pasekmes, bet gali būti, jog blogiausia dar ateityje. Tačiau iš esmės ginu finansinį kapitalizmą. Manau, jis gali nukreipti žmonių agresiją kita linkme. Tikiu, kad pasaulinis finansų tinklas padeda išvengti karų - tie, kas sudarinėja sandorius, nešaudo.

- Užtat įstūmė pasaulio ekonomiką į didelę krizę.

- Neginu pavienių negarbingų asmenų, pasinaudojusių visuomenės pasitikėjimu. Kas darė nusikaltimus, turi sėsti į kalėjimą. Bet dauguma laikėsi įstatymų.

- Ar tikrai tikslas pateisina priemones tik todėl, kad tai nedraudžiama?

- Ne. Todėl raginu finansų įmones padaryti skaidresnes, teisingesnes. Tačiau pirmiausia būtina užtikrinti daug reiklesnį reguliavimą. Reikia pagaliau priimti griežtesnius įstatymus ir suteikti daugiau įgaliojimų priežiūros institucijoms.

- Kodėl finansinis kapitalizmas turėtų būti geras pasauliui?

- Gyvename finansinio kapitalizmo laikais. Akivaizdu, kad jo veikėjams - bankams, didelės rizikos fondų vadovams, draudimo patarėjams - sekasi įveikti nežinią ir apdovanoti tuos, kurie rizikuoja. Net jei jums ir nepatinka tai, finansinis kapitalizmas yra jėga, galinti padėti kurti turtingesnę ir teisingesnę visuomenę. Bankininkai, tarsi inžinieriai ar architektai, valdo visuomenės turtą, jos riziką. Todėl mums jų reikia.

- Tai galima suprasti ir kitaip. Pavyzdžiui, kadenciją baigęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris tikrai nėra kairysis, finansinį kapitalizmą laiko neatsakingu, todėl ir amoraliu.

- Kai kurie priekaištai turi pagrindo. Judėjimo "Užimkime Volstritą!" atstovams tikrai jaučiu simpatiją. Bet ilgainiui sistema pasitvirtina. Per kelis dešimtmečius ji paplito visame pasaulyje, net Kinijoje, Indijoje, Rusijoje ir Lotynų Amerikoje. Milijonai žmonių šiuo metu gyvena geriau dėl finansinio kapitalizmo. Finansų institucijos mūsų gyvenime užtikrina tvarką, ir nesvarbu, patinka jums tai ar ne.

- Bet ir šeštais pasaulinės krizės metais bankai veikia kaip anksčiau. Kyla vis naujų skandalų, tarkime, visai neseniai - dėl manipuliacijų svarbiomis LIBOR palūkanų normomis. Net politikai jau kalba apie "bankų žvaigždę".

- Beje, ši sąvoka atsirado XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, Didžiosios depresijos laikais. Tačiau dauguma bankų nepadarė jokio nusikaltimo. Be to, yra gerų bankininkų, kuriems rūpi jų klientai ir visuomenės gerovė, kurie siekia ilgalaikių tikslų.

- Vis dėlto šiuo metu atrodo, kad kuo geriau sekasi Volstritui, tuo prasčiau - JAV ir Europai.

- Be finansų rinkų nebūtų inovacijų. Jų pinigai, noras rizikuoti padeda plėtoti mokslą, mokslo tyrimus, švietimą. Todėl finansinis kapitalizmas prisideda prie žinių stiprinimo.

- O jo veikėjai beatodairiškai spekuliuoja, stato ant kortos milijardus, sąmoningai naudojasi savo klientų neišmanymu.

- Lygiai taip pat galima sakyti, kad kapitalizmo bėda - kapitalistai. Spekuliacija nėra jau tokios bloga. Pavyzdžiui, spekuliacijos žemės ūkio produktų kainomis padeda palaikyti rinkos stabilumą, kaip, beje, ir spekuliacijos nekilnojamojo turto kainomis. Šios priemonės mums būtinos.

- Kol sprogs burbulas, kaip 2008-ųjų rugsėjį?

- Taip, bet spekuliacijos burbulas JAV nekilnojamojo turto rinkoje buvo panašus į visą visuomenę apėmusią psichikos ligą. 2001-2007 metais, per bumo piką, privačių namų ūkis turėjo paėmęs 7-14 trln. dolerių paskolų. To nėra buvę nuo trečiojo dešimtmečio, kai kilo pasaulinė ekonomikos krizė. Visi norėjo greitai praturtėti. Tai buvo grupinis pamišimas, socialinė epidemija.

- Bet šį pamišimą skatino finansų pramonės atstovai. Juk jie puikiai žinojo, ką daro, kokį šlamštą pardavinėja.

- Taip, šiuo atveju finansų institucijos elgėsi neatsakingai. Tačiau savo pareigų neatliko ir reguliuojamosios institucijos. Beje, Europoje taip pat.

- Kaip ateityje galima išvengti "burbulų"?

- Žmonės visada sieks neracionalaus pertekliaus arba elgsis neracionaliai iš baimės. Tą patį galima pasakyti ir apie finansų rinkas. Reikia geresnių įstatymų, griežtesnių taisyklių, priežiūros. Galima, pavyzdžiui, apsidrausti nuo krintančių namų kainų. Tai būtų naudinga visiems.

- Ar reikėtų suskaldyti didžiuosius bankus?

- Taip. Priešingu atveju keli asmenys bus pernelyg turtingi. Per pastaruosius dešimtmečius finansininkų atlygis drastiškai pakilo. Jei nebus įstatymais įtvirtinto reguliavimo, finansų pramonė ir toliau "gamins" nedidelį skaičių turtuolių.

- Dėl finansų krizės JAV tikriausiai patirtų dar vieną nuosmukį, o praraja tarp vargšų ir turčių vis didėja.

- Ta nelygybė man kelia didelį nerimą. Šiuo metu finansų institucijos kiekvieną dieną skiria 1,4 mln. dolerių lobistiniam darbui Vašingtone. Finansų koncernai samdo lobistus, kad šie darytų spaudimą Kongreso nariams. Profsąjungos silpnos, o politikai per daug užsiėmę.

- Ar beveik nekontroliuojama lobistinio darbo įtaka nedaro turtingųjų dar turtingesnių?

- Deja, taip. Tai vyksta jau kelis dešimtmečius. Per praėjusius 30 metų didžiausias pajamas gaunančių 1 proc. gyventojų realiosios pajamos padidėjo 275 procentais. Tuo metu žemiausios pakopos žmonių - vos 18 procentų. Tyrimai rodo, kad turto didėjimas tiesiogiai priklauso nuo lobistinio finansininkų darbo. Reikia skubiai kelti mokesčius turčiams, nors apie tai niekas nenori kalbėti. Akivaizdu, jog viešpatauja nuomonė, kad verta siekti turto, o skurdas - tinginių problema.

- Kaip paaiškintumėte pergalingą tokios nuomonės žygį?

- Ji susijusi su tam tikra imigrantų kultūros forma. Patyriau tai savo šeimoje, kuri kilusi iš Baltijos šalių - prieš daugiau kaip 100 metų iš Lietuvos persikraustė į JAV. Visi mano seneliai atvyko po vieną, kiekvienas atskirai. Kadaise močiutę, tuomet turėjusią 18 metų, norėta ištekinti už vyro, kuris jai kėlė pasibjaurėjimą. Bet ji pabėgo ir viena atvyko į Ameriką. Tam reikėjo drąsos, stipraus charakterio. Statistika lyg ir patvirtina, kad JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, klasikinėse imigracijos šalyse, gyvena daugiausia žmonių, turinčių sunkių asmenybės sutrikimų. Greičiausiai šie kraštai itin traukė vadinamuosius hipomanus - žmones, apimtus kokios nors nedidelės manijos.

- Finansinis kapitalizmas - psichologinė problema? Ar nesupaprastinate?

- Šie žmonės dažniausiai nori laimėti bet kokia kaina. Tačiau toks neįveikiamas pergalės troškimas paprastai veda prie įsitikinimo savo teisumu ir apgaulingo pranašumo pojūčio. Mano šeimoje buvo tas pats. Tėvui visada rūpėjo tik konkurencija: būti pirmam, geriausiam, laimėti. Man tai atrodė baisu.

- Ar įmanoma finansinį kapitalizmą demokratizuoti?

- Reikia suteikti daugiau teisių reguliavimo institucijoms. Galima tai daryti ir per neutralius finansinius patarėjus, kuriuos subsidijuotų valstybė, arba per firmas, kurios siektų socialinio tikslo ir nebūtų įsipareigojusios tik akcininkams, esamam akcijų kursui.

- Mėgstate kalbėti apie "naudos korporaciją".

- Jau septyniose valstijose veikia atitinkami įstatymai. Ten įmonės tikslingai gali siekti socialinio tikslo arba rūpintis aplinkosauga. Juk galų gale mums reikia naujos kartos. Dauguma mano studentų nėra cinikai ar godūs pinigų. Jie nori nuveikti ką nors prasminga, pagerinti pasaulį. Na, bent jau kol pateks į Volstritą.

- Ten propaguojama nauja kultūra. "Mes keisimės", - tvirtina naujasis Vokietijos banko vadovas Anshu Jainas. Ar tikite tuo?

- Kiekvienas gali pasikeisti, jei tikrai nori.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"