TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žodžio "krizė" nevartoti

2008 10 10 0:00
V.Putinas tebemano visiškai kontroliuojąs ne tik politinę, bet ir ekonominę padėtį Rusijoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pirmoji šios savaitės diena Rusijoje pavadinta juoduoju pirmadieniu, nes biržos patyrė neregėtą krachą. Tačiau verslininkams ir finansininkams griebiantis už galvos, vyriausybė atsakė, kad Rusijoje jokios krizės nėra, ir patarė valstybinėms televizijoms vengti žodžių "krizė" ir "griūtis".

Jau po Rusijos invazijos į Gruziją, kai trečdaliu nukrito Rusijos įmonių akcijos ir Vakarų valstybės ėmė grasinti sankcijomis, Rusijos milijardieriai ir milijonieriai susimąstė, ar verta ir toliau remti Vladimirą Putiną ir jo politiką. Dabar, kai vyriausybė pareiškė, kad Rusijoje nieko baisaus neįvyko, o krizės pasekmes turės srėbti tik nekenčiama Amerika ir Vakarai, milijonus praradę verslininkai jau nėra dideli Kremliaus gerbėjai.

Katastrofiškas nuosmukis.

Tokio nuosmukio Rusijos biržos nebuvo patyrusios nei tada, kai buvo suimtas Michailas Chodorkovskis, nei 1998 metais, nors laikoma, kad būtent tada Rusijoje įvyko didžiausia ekonominė katastrofa naujausioje šalies istorijoje.

Rusijos analitikas Aleksandras Polivanovas sako, kad jei griūtis būtų įvykusi ilgai brangus akcijoms, labai jaudintis nereikėtų, nes Rusija greitai atgautų buvusias pozicijas. Tačiau spalį fondų indeksai smuko toliau, nors jau atrodė, kad nėra kur smukti - per vasarą Rusijos įmonių akcijos parado 30 proc., o per keturis mėnesius - net 50 proc. savo vartės. Vertybiniai popieriai, dar pavasarį žadėję gerą pelną, dabar tapo nieko neverti.

"Pakanka pažiūrėti, kiek dabar kainuoja "Gazpromo" ir "Sberbanko" - pačių didžiausių ir pačių patikimiausių Rusijos bendrovių - akcijos, - rašo A.Polivanovas. - Dar gegužės pabaigoje dujų monopolija buvo verta 360 mlrd., o bankas - 77 mlrd. dolerių. Tačiau po juodojo pirmadienio jų vertė nukrito iki 123 iki 29 mlrd. dolerių."

Neką geriau sekasi ir tokiems Rusijos pramonės milžinams kaip "Morilskij Nikel", kuris prarado 37 proc. savo vertės, bei Lietuvoje gerai žinomam "Luikoilui", nuvertėjusiam 24 procentus.

"Tai, kad nukentėjo pačios didžiausios Rusijos kompanijos, rodo, jog savo akcijų atsikrato ne profesionalūs investuotojai, ilgai studijavę biržų indeksus, o tie, kurie investavo į šiuos milžinus, pastebėję, kad pastaraisiais metais "Gazpromo", Lukoilo", "Sberbanko" ir kitų bendrovių akcijos smarkiai brango. Solidžiausių Rusijos bendrovių nuvertėjimas reiškia, kad į jas besiorientuojantys užsienio investuotojai ėmė trauktis iš Rusijos rinkos", - daro išvadą A.Polivanovas.

Iš dalies tai patvirtino ir Rusijos ekonominės plėtros ministerija, pripažinusi, kad per 12 mėnesių kapitalo atėjimas į Rusiją bus lygus nuliui ar net neigiamas, nors oficialiai vyriausybė tebetvirtina, kad šiemet į Rusiją jau investuota 30-40 mlrd. dolerių, o tai yra perpus mažiau nei pernai.

Negelbsti net nafta

Šiais metais, kai ėmė blogėti padėtis pasaulio biržose, Rusijos investuotojai manė suradę patikimą būdą apsaugoti savo santaupas. Kai tik valiutos ir fondų biržose prasidėjo panika, jie ėmė supirkinėti naftos bendrovių, laikomų vienomis patikimiausių pasaulyje, akcijas. Todėl pasaulio rinkoje naftos kainos pasiekė neregėtas aukštumas ir liepą barelis naftos kainavo 147 dolerius. Tačiau rugpjūtį padėtis ėmė keistis. Investuotojai suprato, kad išpūsti naftos kainas galima tik iki tam tikros ribos. Be to, kai kuriose šalyse jau prasidėjo recesija, t. y. jų ekonomika nustojo augti, o tai tuoj pat atsiliepė naftos kainoms. Rinkoje susidarė disbalansas - naftos pasiūla tapo didesnė už paklausą, dėl to ir krito kainos žaliavų rinkoje. Rugsėjį naftos barelis kainavo mažiau nei 90 dolerių, o rusai, ieškodami būdų apsaugoti savo santaupas, sukėlė dar didesnę paniką. Iš naftos ir dujų gyvenančiai Rusijai kilusi krizė netrukus atsilieps labai skaudžiai.

Pinigai ir politika

Rusija nebūtų sulaukusi juodojo pirmadienio, jei Federalinė rinkų tarnyba būtų uždraudusi prekybą biržoje. Rusijos valdininkai turi tokią teisę - tai ir buvo padaryta rugsėjį kilus bankų likvidumo krizei. Tačiau spalį taktika buvo pakeista. Federalinės rinkų tarnybos vadovas Vladimiras Milovidovas pareiškė, kad yra prieš "atostogas biržoje", vadinasi, prekyba akcijomis bus stabdoma tik valandai ar dviem.

Ką ketina daryti aukščiausi Rusijos valdininkai, tebėra neaišku, tačiau ir V.Putinas ir jo prezidentas Dmitrijus Medvedevas vis nepraleidžia progos įkąsti Amerikai ir Vakarams, kurdami naujus planus su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu. Rusijos vyriausybės pažadas išpirkti vertybinių popierių už pusę trilijono rublių padėjo tik dujų bendrovėms, kurias vyriausybė ėmėsi gelbėti pirmiausia.

Atrodo, kad Rusijoje rengiamas planas nacionalizuoti stambiausias kompanijas, t. y. paversti "Gazpromą", "Rosneftą", "Sberbanką" ir kitus milžinus grynai valstybinėmis bendrovėmis. Jei tai bus padaryta, daugybė investuotojų bankrutuos.

Tuop metu JAV ir Europos institucijos vis atidžiau analizuoja V.Putino aplinkos transakcijas, nes įtaria pinigų plovimą ir kitokias machinacijas. Tai didžiulis smūgis Rusijos valdančiajam elitui, sudarytam iš buvusių KGB karininkų ir pasakiškai turtingų Kremliui lojalių oligarchų, kurių pavardės vis dažniau atsiranda turtingiausių pasaulio žmonių sąraše. Jais remdamasis V.Putinas užkopė į valdžios viršūnę ir perėmė Rusijos turtų kontrolę. Tačiau Rusijos turtuoliai jau ėmė prarasti pinigus, todėl jų draugystė su Kremliumi gali susilpnėti. Ar jie rems dabartinį Rusijos premjerą ir dabar, kai sukaupti turtai ėmė tirpi tiesiog akyse, parodys netolima ateitis.


Įtakingiausi Rusijos oligarchai

Pilkoji eminencija Aleksandras Lebedevas, 48 metų, valdo 2,1 mlrd. eurų turtą

Buvęs šnipas, baigęs Užsienio kalbų institutą. Padedamas vieno "Gazpromo" vadybininko įkūrė Nacionalinį rezervų banką, o paskui įsigijo 30 proc. "Aerofloto" akcijų. Jam priklauso dalis Vokietijos oro linijų "Blue Wings" ir 75 proc. Hamburgo turizmo bendrovės "Oeger Tours" akcijų.

Svarbiausias apyvartininkas Olegas Deripaska, 40 metų, valdo 19 mlrd. eurų turtą

Jauniausias ir turtingiausias Rusijos oligarchas. Pagal išsilavinimą - fizikas. Būdamas 26-erių perėmė vieną aliuminio gamyklą. Šiandien kontroliuoja energetiką, finansus, statybą ir pramonę. Artimas V.Putino draugas. Turi Austrijos statybos koncerno "Strabag" ir Vokietijos bendrovės "Hochtief" akcijų.

Telefonu reikalus tvarkantis Vladimiras Jevtušenkovas, 59 metų, valdo 6,8 mlrd. eurų turtą

Maskvos mero Jurijaus Lužkovo svainis. Pirmus milijonus uždirbo privatizuojant Maskvos telefono tinklus. Jo imperiją sudaro bankai, prekybos rūmai, turistinės bendrovės ir žiniasklaidos priemonės. Nepavykus praryti Vokietijos "Deutsche Telekom", nusitaikė į kitą tos šalies bendrovę "Infineon".

Elegantiškasis Rustamas Aksenenka, 34 metų, valdo 0,4 mlrd. eurų turtą

Buvusio geležinkelio ministro sūnus. Pinigus laiko šalių, vadinamų mokesčių rojumi, bankuose. Gyvena nepaprastai saugomoje viloje prie Ženevos ežero. Jam priklauso trečdalis Vokietijos liukso klasės drabužių koncerno "Escada" akcijų.

Bankų medžiotojas Suleimanas Kerimovas, 42 metų, valdo 11,9 mlrd. eurų turtą

Proprezidentinės partijos narys, dievinantis "Ferrari". Uždirbo milijardus dalyvaudamas "Gazpromo" ir "Sberbanko" veikloje. Jam priklauso aukso ir sidabro kasyklos. Yra investavęs į bankus "Goldman Sachs", UBS, "Morgan Stanley", "Credit Suisse" ir "Deutsche Bank".

Didysis chemikas Leonardas Blavatnikas, 51 metų, valdo 5,4 mlrd eurų turtą

Harvardo universiteto absolventas. Per dvejus metus sukūrė milžinišką chemijos koncerną. Investuoja į naftą, telekomunikacijas ir žiniasklaidą, jam priklauso ir "Warner Music". Nuo 1978 metų gyvena Jungtinėse Valstijose. Yra įsigijęs 19 proc. oro bendrovės "Air Berlin" akcijų.

Plieninis turistas Aleksejus Mordašovas, 42 metų, valdo 14,4 mlrd. eurų turtą

Inžinieriaus sūnus, sugebėjęs užimti trečią vietą turtingiausių Rusijos žmonių sąraše. Turtus susikrovė privatizuodamas plieno koncerną "Severstal". Įsitraukęs į turizmo verslą tikisi didelio pelno iš 2014 metais Sočyje vyksiančios olimpiados. Jam priklauso ir dalis Vokietijos turizmo bendrovės "Tui" akcijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"