TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žurnalistų namai Paryžiuje priglaudžia įbaugintuosius

2016 04 20 9:03
Žodžio laisvei skirtų karikatūrų, kurias nupiešė Žurnalistų namų gyventojai, paroda.  rfi.fr nuotrauka

Žurnalistų namuose (Maison des journalistes) Prancūzijos sostinėje laikiną prieglobstį gauna žiniasklaidos darbuotojai, ne savo valia atsidūrę tremtyje. Ten jau buvo apsistoję daugiau kaip 300 žurnalistų iš Artimųjų Rytų, Vakarų Afrikos, Pietų Azijos ir buvusios Sovietų Sąjungos. Maždaug trečdalis – moterys.

Prancūzų naujienų portalo rfi.fr žurnalistas apsilankė Paryžiaus žurnalistų namuose – asociacijoje, jau 15 metų padedančioje tiems, kurie nukentėjo nuo persekiojimo, savo šalyje gindami žodžio laisvę ir teisę į informaciją.

Kaip antrieji namai

Saida Guseinova Žurnalistų namuose dirba jau dvejus metus. Ji vadovauja vienai iš programų. Kilusi iš Azerbaidžano, baigusi valstybinį Baku universitetą, studijavusi Maskvoje. Vėliau išvyko į Jungtinę Karalystę mokytis anglų kalbos. 2008 metais ji persikėlė į Prancūziją ir ten gavo magistro laipsnį. Tai, kad Saida moka penkias kalbas, labai praverčia Paryžiaus žurnalistų namuose.

„Seniau čia buvo gamykla, o dabar – Žurnalistų namai. Ši vieta tapo antraisiais namai 320 žurnalistų iš 60 pasaulio šalių, kai jie dėl įvairių priežasčių turėjo palikti gimtuosius kraštus“, – pasakoja S. Guseinova. Ji pažymi, kad dažniausiai čia patenka žiniasklaidos darbuotojai, kurių likimu rūpinasi žmogaus teisių gynimo aktyvistai, nevyriausybinės organizacijos.

„Jei žurnalistai priversti išvykti iš gimtųjų šalių, vadinasi, nutiko kas nors rimto. Dažniausiai apie juos sužino tokios įvairios organizacijos kaip „Reporteriai be sienų“, o su jų aktyvistais mes palaikome ryšį“, – teigia S. Guseinova.

Žurnalistų namų rūsyje yra patalpos, naudojamos ir kaip spaudos centras, ir kaip biblioteka. Net ir buvę „gyventojai“ čia grįžta parašyti žinią ar sumontuoti reportažą.

Vidutinis gyvenimo Žurnalistų namuose laikas – maždaug pusė metų. Šiuo metu čia yra laikinai apsistoję ir dirba 14 žurnalistų.

Susirinko daiktus ir išvažiavo

Žurnalistų namuose gyvena jauna spaudos darbuotoja iš Centrinės Azijos Saodat (dėl saugumo vardas pakeistas ir netikslinama, iš kurios šalies ji atvyko). 30-metė žurnalistė į Prancūziją atvažiavo 2016 metų kovą. Tiesiog susirinko daiktus ir paliko namus niekam nieko nepasakiusi. Tačiau net Paryžiuje ji jaučia „gimtųjų“ specialiųjų tarnybų spaudimą.

„Pastaraisiais metais mano šalyje varžoma spaudos laisvė, tai patvirtina tarptautinės ataskaitos. Viskas prasidėjo nuo nurodymo, pagal kurį visi oficialūs pranešimai, tai yra bet kokia informacija, ir pradžių teikiama valstybinei žiniasklaidai, tik po to – visai likusiai, nors tokia tvarka – beprasmiška“, – pasakoja Saodat.

Be įstatyminių kliūčių, sunkinančių nepriklausomų žurnalistų darbą, valdžia siekia daryti jiems spaudimą ir per asmeninius pokalbius. „Mūsų klausia, kodėl apie tai rašome. Jeigu rašai apie religiją, terorizmą, ekstremizmą, viskas, ką darai, vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, teigiama, kad kurstoma religinė ir tautinė neapykanta. Svarbiausia – nekritikuoti valdžios, taigi galima rašyti apie gėles, pastatus ir kitką, bet neanalizuoti problemų“, – aiškina Saodat.

Jai tikroji žurnalistika – „kovos lauke“, o ne „kabinetuose“. Ji dar nenusprendė, ar prašys prieglobsčio Prancūzijoje, ar grįš į tėvynę, kai baigs galioti svečio viza. Saodat abejoja, ar Prancūzijoje būtų pripažintas jos universiteto diplomas, o kalbos barjeras kelia nerimą dėl profesinių perspektyvų. Gal likti šioje šalyje ir remti gimtojo krašto pilietinę visuomenę iš užsienio? Ar grįžti namo ir ten siekti pokyčių, bet jau ne kaip žurnalistei? Kol kas Saodat nežino atsakymų į šiuos klausimus.

Sunku ištverti

Asociacijos „Žmogaus teisės Centrinėje Azijoje“ vadovė Nadežda Atajeva apgailestaudama pažymėjo, kad šiame regione žurnalistai dažnai dirba nepakeliamomis profesionalams sąlygomis. „Taikoma tokia totali kontrolė, kad turėti oficialiai pozicijai alternatyvų požiūrį žurnalistui darosi pavojinga, nors jis turėtų visuomenę informuoti apie tai, kas vyksta, ką žino, mato ir jaučia“, – sako ji.

Žmogaus teisių gynėja konstatuoja, kad šiame regione žurnalistas už savo žodžio laisvę atsiduria arba „už grotų, kankinamas“, arba tampa politiniu pabėgėliu. Žurnalistai patiria ne tik didelį psichologinį spaudimą, bet yra ir diskriminuojami. Jie negali įsidarbinti, naudotis socialinėmis teisėmis, ribojama jų galimybė tiek užsienyje, tiek šalies viduje.

Pasak N. Atajevos, per pastaruosius metus neištvėrę spaudimo iš Uzbekistano ir Tadžikistano išvyko po keletą žurnalistų, iš Kazachstano – beveik dešimt.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"