TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žvalgyba atveria archyvus

2011 01 18 0:00
Vokietijos žvalgybos vadovas E.Uhrlau nenori, kad jo vadovaujama žinyba turėtų didelių paslapčių.
LŽ archyvo nuotrauka

Vokietijos federalinė žvalgybos agentūra (Bundesnachrichtendienst, arba trumpai BND) pirmą kartą atvers savo archyvus, tiesa, tik istorikams.

Istorikams taps prieinami visi slaptieji dokumentai, tačiau jei šie norės juos skelbti arba panaudoti savo darbuose, kurie bus skirti plačiajai visuomenei, turės gauti BND vadovybės pritarimą. Be to, BND pasilieka teisę riboti priėjimą prie kai kurių archyvinių dokumentų, jei nuspręs, kad juose esantys istoriniai duomenys dar ir šiandien gali kelti pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Tiesa, atitinkamas susitarimas tarp žvalgybos vadovų ir istorikų dar nepasirašytas, tačiau abi pusės nusiteikusios optimistiškai ir mano, kad tam nebus jokių kliūčių.

Prie žvalgybos archyvų galės prieiti komisija, sudaryta iš keturių skirtingų miestų istorikų - Josto Duelfferio iš Kelno, Klauso Dietmaro Henke's iš Drezdeno, Wolfgango Kriegerio iš Marburgo ir Rolfo Dieterio Muellerio ir Potsdamo. Tiesa, šių istorikų darbo laikas archyvuose bus apribotas - jie galės juose dirbti ne ilgiau kaip keturias valandas.

Istorikai darbo archyvuose temą galės rinktis patys. BND vadovybė visiškai neketina į tai kištis. Istorikai jau dabar neslepia, kad juos pirmiausia domina pirmieji Federalinės žvalgybos agentūros darbo metai (ši žinyba savo istoriją skaičiuoja nuo 1946-ųjų), o labiausiai, kaip į šią tarnybą buvo priimami žmonės, ypač tie, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo prisidėję prie nacių nusikaltimų.

Istorikai taip pat norėtų išsiaiškinti, kas iš Vokietijos aukšto rango politikų, įtakingų verslininkų ir žurnalistų bei garsių laisvųjų profesijų atstovų bendradarbiavo su vokiečių žvalgyba arba dirbo užverbuoti kitų šalių specialiųjų tarnybų, pavyzdžiui, Prancūzijos ar Jungtinių Valstijų. Istorikus taip pat domina Vokietijos žvalgybininkų dalyvavimas kartu su kitų šalių slaptųjų tarnybų atstovais likviduojant Vakarams nepalankius arba pavojingus asmenis.

Tačiau įtakingas Vokietijos savaitraštis "Der Spiegel" tokį žvalgybos archyvų atvėrimą vadina avantiūra, kurios pasekmės gali būti neprognozuojamos tiek patiems istorikams, tiek BND. Tačiau padaryti archyvus prieinamus labai siekia dabartinis šios agentūros vadovas Ernstas Uhrlau, kuris 2005 metų gruodžio 1 dieną tapęs jos direktoriumi, jau 2006-aisiais paragino peržiūrėti žvalgybos tarnybos istoriją.

Tačiau iki šiol visos E.Uhrlau pastangos iš naujo įvertinti Vokietijos žvalgybos veiksmus ir atverti archyvus sulaukdavo tik didelio pasipriešinimo, pirmiausia iš valstybės kanceliarijos, kuriai BND pavaldi. Tai, jog dabar direktoriaus siekiams uždegta žalia šviesa, rodo, kad E.Uhrlau vis dėlto sugebėjo užsitikrinti šalies vyriausybės paramą.

BND jau spėjo oficialiai pareikšti, kad istorikų darbo niekada necenzūruos. Mokslininkams kliūčių gali sudaryti nebent tai, kad jau šiais metais baigiasi E.Ohrlau kadencija, o jam atsistatydinus padėtis gali pasikeisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"