TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žvalgyba per diplomatines atstovybes

2008 01 28 0:00
Rusija turi daug šnipų ir visi jie dega troškimu dirbti užsienyje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ne visi Rusijos diplomatai yra žvalgybos karininkai - turi gi kas nors ir vizas tvarkyti, tačiau diplomatinis darbas Rusijos ambasadose veikiau yra šnipinėjimo priedanga nei pagrindinė veikla.

Praėjusį pirmadienį Latvijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius išsikvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė notą, skelbiančią, kad vienas ambasados darbuotojų turi nedelsiant išvykti dėl veiksmų, nesuderinamų su diplomato statusu.

Iš pirmo žvilgsnio naujiena ne baisiai originali - Rusijos ambasadose įvairiose šalyse dirba šimtai karininkų iš įvairių Rusijos žvalgybų, savo antpečių žvaigždutes slepiančių po diplomatų eilutėmis.

Pats reiškinys, kai diplomatinės atstovybės užsiima šnipinėjimu, nėra nei retas, nei labai smerkiamas. Tiesą sakant, Vienos konvencija ir kiti diplomatų statusą reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai yra tokie palankūs šnipinėjimui per diplomatines atstovybes, kad būtų tiesiog neprotinga tuo nesinaudoti. Vien ko verta tokia privilegija, kad šnipinėjamos valstybės teritorijoje sučiuptas šnipas nelegalas - tas, kuris su suklastotais dokumentais gyvena kaip paprastas pilietis - tupdomas į kalėjimą ir netgi pakariamas kai kuriose egzotiškesnėse valstybėse, o štai šnipas diplomatas tiesiog išsiunčiamas namo kelti kvalifikacijos.

Todėl iš esmės visos tarptautinių ambicijų turinčios valstybės naudoja diplomatines atstovybes žvalgybiniais ir panašiais tikslais. Rusija dar nuo Lenino laikų gerokai pranoksta oponentus Vakaruose šnipinėjimo per diplomatines atstovybes srityje, nors šios veiklos intensyvumu nusileidžia Šiaurės Korėjai, kuri naudoja diplomatinį paštą narkotikų kontrabandai.

Rusijos žvalgybos ypatumai

Vakarų valstybių diplomatinėms atstovybėms šnipinėjimas yra tik viena iš daugelio funkcijų ir ne pagrindinė, o Rusijos ambasadoms - priešingai: diplomatinė veikla tėra neišvengiamas balastas, tarnaujantis kaip priedanga pagrindiniam užsiėmimui.

Be abejo, ne visi rusų diplomatai yra žvalgybos karininkai - turi gi kas nors ir vizas tvarkyti. Tačiau juos identifikuoti labai lengva ir galima būtų skelbti persona non grata kas antrą dieną. Tik nauda iš to būtų nebent geresni kontržvalgybos statistiniai rodikliai. Juk vietoj išsiųstojo atsiunčiamas kitas - šnipų rusai turi daug ir visi dega troškimu dirbti užsienyje. Tačiau šnipą išsiuntusi valstybė patiria kur kas daugiau nepatogumų. Mat tokiais atvejais Rusija griežtai laikosi principo "akis už akį" ir išsiunčia tokį patį skaičių tos šalies diplomatų.

Incidentai su rusų diplomatais

Ir vis dėlto rusų diplomatai su žvaigždėtais antpečiais pabrukę uodegas periodiškai keliauja namo. Praėjo šaltojo karo laikai, kai Vakarų pasaulis ne juokais baiminosi sovietinės hidros ir gana griežtai elgėsi su jos ilgiausiais čiuptuvais - ambasadomis, bet ir XXI amžiuje pasitaiko, kad visa ambasada in corpore važiuoja namo.

2000 metų sausio mėnesį 9 Rusijos diplomatai išsiųsti iš Lenkijos;

2001 metų pirmoje pusėje 50 Rusijos diplomatų išsiųsta iš JAV;

2002 metų lapkritį 2 Rusijos diplomatus šnipus išsiuntė netgi neutralioji Švedija;

2004 metais Estija išsiuntė 2 Rusijos diplomatus, o Lietuva net dukart po tris;

2007 metų liepą 4 Rusijos diplomatai išsiųsti iš Didžiosios Britanijos po jos piliečio Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo, o lapkritį 3 išsiųsti iš Gruzijos. Sklando kalbos, kad šiuo metu britai rengiasi išsiųsti 34 Rusijos diplomatus.

Dar ne gubernijos

Po tokių incidentų Rusijos URM paprastai apgailestauja, kad tai pakenks dvišaliams santykiams, tačiau iš tiesų priežastis painiojama su pasekme. Ne diplomatų išsiuntimas blogina santykius. Tuo tik parodoma, kad santykiai jau pablogėjo, valstybės kantrybė trūko ir toliau Rusijai nuolaidžiauti nebeįmanoma.

Baltijos ir Užkaukazės šalims, kurias Rusija laiko artimuoju užsieniu ir savo įtakos zona, tai turi dar ir stiprią psichologinę reikšmę. Rusijos diplomatų šnipų periodiškas išsiuntimas iš šalies tegu ir neduoda jokios realios naudos, bet yra vienas iš mūsų nepriklausomybės simbolių, patvirtinančių, kad mes dar nesame Rusijos gubernijos. Tad galima tik pasveikinti už drąsą Latviją, kuri iki šiol buvo laikoma labiausiai nuo Rusijos priklausoma Baltijos šalimi, ir tikėtis, jog ir Lietuva nepamirš, kad už savo laisvę reikia ir patiems pakovoti, ir sąjungininkams pagelbėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"