TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žvilgsnis į Lietuvą: taupymo kaina

2010 04 29 0:00
Lietuviai surengė tik vieną protesto akciją - 2009 metų sausio 16-ąją. Dabar jie kenčia tyliai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šį straipsnį apie Lietuvą Londone gyvenantis Londonas Thomas jaunesnysis išspausdino JAV dienraštyje "The New York Times". Iš jo galima susidaryti įspūdį, kokią Lietuvą dabar pamato užsieniečiai, panorę geriau susipažinti su mūsų krašto gyvenimu.

Jei prasiskolinusių šalių vadovai nori pamatyti, kaip atrodo taupymas, jiems vertėtų aplankyti šią Baltijos valstybę, turinčią 3,3 mln. gyventojų.

Susidūrusi su augančiu deficitu, dėl kurio šaliai grėsė bankrotas, Lietuva 30 proc. sumažino valstybės išlaidas, įskaitant ir darbo užmokestį viešajame sektoriuje (20-30 proc.) bei pensijas - net 11 procentų. 45 proc. atlyginimas buvo sumažintas ir šalies ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui. Tačiau vyriausybė ties tuo nesustojo. Ji padidino akcizą tokioms prekėms kaip farmacijos produktai ir alkoholis. Įmonių mokesčiai padidėjo nuo 15 iki 20 procentų. Pridėtinės vertės mokestis buvo padidintas nuo 18 iki 21 procento. Toks taupymas pareikalavo savo kainos - socialinių ir asmeninių kančių.

Netekę dalies savo pensijos, pensininkai užplūdo varguolių valgyklas. Per pastaruosius metus nedarbas nuo vienaženklio skaičiaus šoktelėjo iki 14 proc., o ekonomika, kuri ir taip nebuvo itin stabili, susitraukė 15 procentų.

Stebėtina, tačiau valdžios sprendimai dažniausiai sulaukdavo šykštaus profsąjungų ir opozicinių partijų palaikymo, todėl lietuviams dar lemta sulaukti tokių protesto akcijų, kokios stebimos Graikijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ponas Kubilius turi daugybę kritikų - tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tokia taupymo politika recesijos įkarštyje yra priešingybė Johno Maynardo Keyneso filosofijai, siūlančiai skatinti žmones išlaidauti ir taip kovoti su sunkmečiu. Būtent tokį kelią ir pasirinko dauguma valstybių.

Tačiau, anot pono Kubiliaus ir jo komandos, turint 9 proc. bendrojo vidaus produkto deficitą, prie euro pririštą valiutą ir tarptautines obligacijų rinkas, nenorinčias teikti paskolų, Lietuvai neliko nieko kita, kaip parodyti pasauliui, jog ji gali imtis nuosavos devalvacijos mažindama išlaidas, atstatydama konkurencingumą ir taip susigrąžindama gerą vardą obligacijų rinkose. Buvo ir dar vienas taip elgtis vyriausybę paskatinęs motyvas - tai pastangos atitikti euro zonos, į kurią Lietuva tikisi įstoti 2014 metais, reikalavimus.

Iš tiesų, be Airijos, jokia kita Europos valstybė nesiėmė tokio drastiško išlaidų mažinimo be Tarptautinio valiutos fondo paramos. Airija patvirtino asketiškiausią biudžetą šalies istorijoje, o viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sumažinimas atsidūrė vyriausybės reformų centre.

Šiais metais Lietuvos finansų ministerija prognozuoja 1,5 proc. augimą. "Moody's Investor Services" jau pakeitė Lietuvos ūkio reitingą nuo neigiamo į stabilų. "Vertinant kredito reitingų požiūriu, Lietuva pasistūmėjo teigiama linkme", - pripažįsta nepriklausomos Moody's rizikos grupės atstovas Kennethas Orchardas.

Kol Europos valstybės svarsto, kokią socialinę ir politinę kainą teks sumokėti už viešojo sektoriaus išlaidų mažinimą, Lietuva siūlo apžvelgti dabartinius visuomeninius kompromisus.

"Sėkmei svarbiausia - greitis ir supratimas. Privalu tęsti dialogą su socialiniais partneriais ir padaryti pačius sunkiausius mažinimus kiek įmanoma greičiau. Jiems paaiškinau, kad taip kuriama istorija ir jie dabar turi apsispręsti, kaip nori būti aprašyti istorijos vadovėliuose", - duodamas interviu savo kabinete kalbėjo A.Kubilius.

Anksčiau šiame dešimtmetyje Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, buvo kilęs bankininkystės ir nekilnojamojo turto bumas. Statyba ėmė dominuoti ekonomikoje, nes mažos palūkanų normos sukėlė gyvenamųjų namų statybos bumą. Daugelis lietuvių pasiėmė paskolas užsienio valiuta su mažomis palūkanomis. Atėjus krizei, būsto kainos smuko, daugelį statybų teko sustabdyti. Gana netikėtai tūkstančiai žmonių neteko darbo ir negalėjo vykdyti savo skolinių įsipareigojimų.

Nors žavios, akmenimis grįstos Vilniaus gatvės sukuria klestėjimo įspūdį, nereikia keliauti toli, kad pamatytum daugelio lietuvių jaučiamą skausmą.

Universiteto studentė Monika Midverytė kartu su savo motina dabar priversta išlaikyti šeimą, nes jos tėvas neteko darbo statybose. Dabar jis sėdi prie televizoriaus ir skandina savo bėdas alkoholyje. "Jis neturi jokios vilties", - sako Monika.

Taupymas padarė didžiulę žalą žmonių psichikai. Lietuvoje padaugėjo savižudybių, nors šioje šalyje jų skaičius ir taip yra vienas didžiausių pasaulyje - 35 atvejai 100 000 žmonių.

Jaunimo psichologinės pagalbos centro surinktais duomenimis, praėjusiais metais padvigubėjo skambučių (nuo 750 iki 1400) iš žmonių, teigiančių, kad yra ant savižudybės slenksčio. "Solidarumo" (viena didžiausių Lietuvoje profsąjungų) pirmininkė Aldona Jašinskienė ne tik kaip profsąjungos vadovė, bet ir kaip motina pajuto, kokioje blogoje padėtyje atsidūrė žmonės. Iš savo algos ji jau sumokėjo 2300 litų, kad jos 40-metis netekęs darbo statybose sūnus galėtų išlaikyti savo už paskolą įsigytą butą. A.Jašinskienė teigia, kad dėl to kenčia sūnaus psichinė sveikata, jis pykstasi su žmona ir šeima priversta valgyti bulves tris kartus per dieną. Dabar pačiai A.Jašinskienei lieka tik 300 litų, nes jos pensija taip pat buvo sumažinta. Už juos ji turi išlaikyti save ir savo penkiolikmetę anūkę.

A.Jašinskienė pasirašė sutartį su vyriausybe, nes Lietuvoje labai silpnos profsąjungos nesugebėjo surengti visuotinio streiko, tokio populiaraus kitose Europos valstybėse. Be to, ji norėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad ateityje nebūtų dar didesnio pensijų ir atlyginimų mažinimo.

Nors A.Kubilius pabrėžia pastebįs teigiamų ženklų, tokių kaip atsinaujinęs ūkio augimas, pilnos Vilniaus kavinės žmonių bei kredito įmonių tobulėjimas, A.Jašinskienė nemato jokio pakilimo.

"Jis jums seka pasakas. Nedarbas tik auga ir auga", - sakė ji.

Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardo vienuolyno kunigas Algirdas Malakauskis taip pat jaučia tiesioginius nuosmukio padarinius. Jam tenka vis dažniau laidoti žmones, atėmusius sau gyvybę. Parapijiečiai vis ateina ieškodami darbo, o jo pagyvenę tėvai, kurių pensijos sumažintos, pasidarė pikti. Tačiau jis, kaip ir stulbinantis skaičius lietuvių, neatsuko nugaros vyriausybei. "Ji daro viską, ką gali, kad tik išlaikytų stabilią padėtį", - sakė kunigas.

Vis dėlto griežtos priemonės sulaukė kritikos už Lietuvos ribų.

"Vidaus devalvacijos strategija galbūt sėkmingai leido padėtį trumpam stabilizuoti, tačiau kokia kaina?" - klausia Glazgo universiteto profesorius Charlesas Woolfsonas, dirbęs Baltijos šalyse. Jis pabrėžia, kad socialinis susvetimėjimas Lietuvoje nulėmė didžiausią emigracijos augimą, nuo tada, kai 2004 metais ši Baltijos valstybė įstojo į Europos Sąjungą. "Tuomet emigravo turintieji vilties. Dabar emigruoja nusivylusieji", - sakė jis.

Nėra puikesnio pavyzdžio iliustruoti Lietuvoje vykusį paskolų siautulį nei blizgantis pernai baigtas statyti 16 aukštų "Swedbank" administracinis pastatas, kuris monopolizavo kuklią Vilniaus panoramą. "Swedbank" - dominuojantis bankas Lietuvoje, o jo agresyvus skolinimas pirmą kartą perkantiesiems būstą - įskaitant ir A.Jašinskienės sūnų - sunkia našta prislėgė daugybę Lietuvos piliečių. "Žmonės yra pikti", - pripažįsta ir šio banko padalinio vadovė Odeta Bložienė, kuri konsultuoja lietuvius, turinčius problemų dėl paskolų grąžinimo. "Bet mes niekada nepaliekame savo klientų", - priduria ji.

Mačiau, kaip banko valdybos būstinės pirmame aukšte, kur įrengtas baras, bankininkai juokėsi, gėrė alų skambant roko muzikai. Šis pastatas toli nuo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios virtuvės, kur kasdien 500 žmonių stoja į eilę, kad gautų nemokamus pietus - sriubos ir lietuviškų blynų.

88 metų išėjęs į pensiją elektrikas Mečislovas Žukauskas pergyveno du pasaulinius karus ir sovietų okupaciją, o visai neseniai ir savo žmonos mirtį. Jis ramiai sutiko pensijos sumažinimą. "Vyriausybė daro ką nori. Mes nieko negalime padaryti", - tikina jis.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"