TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Žydiškos Lenino šaknys

2011 03 08 0:00
Kalbos, kad Leninas turėjo žydiško kraujo, nebuvo iš piršto laužtos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Sovietų Sąjungoje žydiškos pasaulio proletariato lyderio šaknys buvo bene labiausiai saugoma valstybės paslaptis, nors apie tai buvo nuolat plačiai kalbama. Taip teigia istorikas Yohanano Petrovsky-Sternas, tyrinėjantis žydų gyvenimą Rusijoje.

Pasirodžiusi nauja Čikagoje esančio Šiaurės vakarų universiteto profesoriaus Y.Petrovsky-Sterno knyga "Žydiškas Lenino klausimas" tarsi sudėjo visus taškus ant i, kai kalbama apie Vladimiro Uljanovo kilmę.

"Iš tiesų pasaulio istorijos požiūriu nėra svarbu, buvo Lenino prosenelis žydas ar ne. Kadangi sąmokslo teorijų mėgėjų vienas svarbiausių užsiėmimų buvo įrodymų, kad "didysis proletariato vadas" turėjo žydiško kraujo, paieška, Lenino prosenelio Moschkos Blanko suradimas suteikia jam didesnį svorį nei kitiems Lenino protėviams vokiečiams ar švedams", - rašo Vokietijos dienraštis "Sueddeutsche Zeitung", pristatydamas Y.Petrovsky-Sterno knygą ir daro išvadą, kad M.Blanko istorija galėtų tapti įdomaus romano apie Rusijos žydų gyvenimą XIX amžiuje pagrindu.

Būdamas smulkus prekiautojas iš Ukrainos miestelio Starokonstantinovo M.Blankas pirmiausia išgarsėjo dėl savo nesibaigiančių konfliktų su vietos žydų bendruomene. Palengva nuo jos toldamas Moschka, sulaukęs 80 metų, nutarė tapti krikščionimi. Stačiatikiais jis pavertė ir du savo sūnus, kurie per krikštą gavo Dmitrijaus ir Aleksandro vardus. Pastarasis ir tapo Lenino proseneliu iš motinos pusės.

Istorikas teigia, kad pats Leninas nieko nežinojo apie savo žydiškas šaknis. Dokumentus, patvirtinančius, kad tarp Uljanovų protėvių būta žydų, pirmoji surado Lenino sesuo Ana Jelizarova-Uljanova praėjusio amžiaus 3 dešimtmetyje. "Apie savo radinį pranešusi partijos vadovybei ji greitai įsitikino, kad šie dokumentai yra nepageidaujami. Pirmiausia duris jai parodė Partijos istorijos instituto direktorius Levas Kamenevas. Paskui atsisakė juos skelbti ir pats Stalinas. Toks pat buvo ir Leonido Brežnevo bei Michailo Gorbačiovo požiūris į surastus dokumentus. Šie dokumentai buvo įslaptinti archyve, o tie, kurie norėjo juos paskelbti, buvo nubausti. Taip Lenino prosenelis virto viena labiausiai saugomų Sovietų Sąjungos valstybinių paslapčių, ir tuo nedelsdami pasinaudojo dešinieji radikalai", - rašo Y.Petrovsky-Sternas. Istoriko aiškinimu, bolševikai bijojo, jog paskelbus dokumentus sąmokslo apie pasaulinį žydų viešpatavimą kūrėjai gaus naujų įrodymų, kad nors komunistinis judėjimas ir buvo įgavęs tarptautinį pobūdį, tarp bolševikų būtent šios tautybės atstovai greitai įgijo didžiausią politinį svorį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"