TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

„Gendži Monogatari“ ir „Makura no Soši“ – Heian laikotarpio literatūros šedevrai

2014 11 24 9:45
Šionagon (priekyje) ir Šikibu persirengusios merginos džidai matsuri metu Kiote. blogs.yahoo.co.jp nuotrauka

Heian laikotarpis (heian jidai 平安時代, 794–1185  m.) – japoniškos kultūros, estetikos, menų klestėjimo bei japoniškos savimonės formavimosi metas.

Heian rūmų aristokratija daug dėmesio skyrė muzikai, kaligrafijai bei tapybai. Literatūros pasaulyje taip pat būta išskirtinai talentingų rašytojų, kurių kūriniai vertinami iki pat šių dienų. Bene labiausiai žinomi šio laikotarpio literatūros kūriniai yra „Gendži Monogatari“ (Genji monogatari 源氏物語, „Pasakojimas apie princą Gendži“, ~1021 m.) bei „Makura no Soši“ (makura no sōshi 枕草子, „Priegalvio užrašai“, ~1002 m.).

Murasaki Šikibu „Gendži Monogatari“ – vienas pirmųjų romanų pasaulyje

Gendži Monogatari laikomas vienu pirmųjų pasaulio romanų ir tikru japoniškosios literatūros pasididžiavimu. Nobelio premiją už literatūrą gavęs japonų autorius Jasunari Kavabata (Kawabata Yasunari, 川端 康成, 1899–1972 m.), atsiimdamas apdovanojimą, vadino šį romaną geriausiu japoniškos literatūros romanu, kuriam niekas neprilygsta iki pat šių dienų.

Šio legendinio romano autorė – Murasaki Šikibu (Murasaki Shikibu 紫 式部, 978–apie 1021 m.) buvo kilminga rūmų dama, tarnavusi imperatorienei Fudživara no Šōši (Fujiwara no Shōshi 藤原彰子). Tikrasis autorės vardas yra nežinomas, tačiau, daugiausiai dėka išlikusių dienoraščių, žinomi kai kurie jos gyvenimo įvykiai. Murasaki Šikibu, dėka tėvo, kuris leido jai mokytis kartu su broliu, buvo išsilavinusi ir žinojo daugiau, nei kitos rūmų damos. Manoma, kad japonų, kinų literatūros išmanymas ir leido jai parašyti tokį meno kūrinį kaip Gendži Monogatari.

Pagrindinis romano veikėjas – princas Gendži – imperatoriaus ir jo mylėtos moters sūnus, pasižymėjęs neeiliniu grožiu. Savo jaunystės metais praradęs titulą, jis, nors ir būdamas imperatoriaus sūnumi, priverstas skintis kelią sėkmės link. Romano pasaulis – tai sudėtingas Heian laikotarpio aristokratijos rūmų pasaulis, kupinas aferų, meilės nuotykių ir painių kilmingųjų santykių. Romanas neturi vientiso pasakojimo, yra verčiau epizodinis, tarsi sudarytas iš kelių individualių pasakojimų. Todėl esama ginčų, ar Gendži Monogatari visgi galima priskirti romano žanrui. Pasakojimą sudaro 54 skyriai, paprastai skiriami į tris dalis: 1) Gendži gyvenimas 2) Pereinamieji epizodai ir Gendži (numanoma) mirtis 3) Gendži palikuonių gyvenimas. Paskutiniuosiuose skyriuose juntamas šioks toks rašymo stiliaus pasikeitimas, tad yra nuomonių, jog šie skyriai parašyti kito autoriaus, greičiausiai Murasaki Šikibu dukters. Esama nesutarimų ir dėl staigios, tarsi neišpildytos romano pabaigos. Yra nuomonių, kad romanas iš tiesų nėra baigtas, ir, galbūt, autorė mirė taip jo ir neužbaigusi. Įdomu tai, kad romane esama ypatingai daug skirtingų veikėjų, kurie auga, kinta kartu besikeičiant ir princo Gendžio pasauliui. Kadangi susirašinėjimas eilėmis, paprastai meilės eilėraščiais, buvo dažna bendravimo forma tarp Heain aristokratų, pasakojime taip pat randama net apie 800 eilėraščių.

Pasak legendos, Murasaki buvo įkvėpta rašyti žvelgiant į mėnulį – tai ir vaizduoja šis piešinys iš Edo periodo (1603-1868). / historyofjapan.wordpress.com paveikslėlis

Pasakojimas apie princą Gendži – tai įvairialypis bei sudėtingas romanas, kalbantis apie to meto aristokratų gyvenimą, šeimos, meilės ir draugystės ryšius.

Sei Šionagon „Priegalvio užrašai“ – unikalus ir įkvepiantis kūrinys

Sei Šionagon (Sei Shōnagon 清少納言), panašiai kaip ir Murasaki Šikibu, buvo kilminga, tačiau ne aukšto rango dama, tarnavusi tuometinei imperatorienei. Tikrasis Sei vardas yra nežinomas, o ir žinios apie jos gyvenimą yra labiau spėjimai nei pagrįsti faktai. Svarbiausia yra tai, kad Šionagon yra vieno garsiausių Heian laikotarpio kūrinio „Makura no Soši“ autorė.

„Makura no Soši“ – tai Heian laikotarpio gyvenimo peripetijų užrašai. Veikale esama įvairaus stiliaus tekstų – tiek anekdotus primenančių šmaikščių tekstų, trumpų esė įvairiomis temomis, tiek gamtos, žmonių aprašymų, dienoraščio įrašų bei sąrašų.

„Makura no Soši“ nėra romanas, turintis aiškų siužetą ar veikėjus, tai verčiau gana individualių užrašų kompiliacija, kuri apima daugybę temų. Toks rėmų ar taisyklių nevaržomas rašymo stilius, vadinamas dzuihitsu (zuihitsu 随筆). Šio stiliaus kūrinių aptinkama ir senovės Kinijos literatūroje, tačiau iki pat Sei Šionagon, manoma, Japonijoje tai nebuvo praktikuojama. Žodis dzuihitsu yra hieroglifų šitagau (shitagau 随う liet. „sekti, paklusti“) ir fude (fude 筆 liet. „teptukas“) junginys, taigi pats pavadinimas sufleruoja žanro laisvumą, polinkį nuklysti ten, kur veda mintys.

Itin įdomūs ir unikalūs yra Šionagon „sąrašai“. Tai toli gražu nėra mums įprasti pirkinių sąrašai ar dienynas. „Makura no Soši“ sąrašai verčiau primena poeziją nei sausą daiktų vardijimą. Pavyzdžiui, „dalykai, kurie iškelia gerus prisiminimus“, „dalykai kurie priverčia širdį plakti greičiau“, „siutinantys dalykai“ ir panašiai.

Scenos iš Gendži Monogatari iliustracija. / web-japan.org paveikslėlis

Sunku pasakyti, ar Šionagon tikėjosi savo kūrinius viešinti, ar laikė juos kaip savotišką dienoraštį, tačiau kūrinys, išlikęs iki šių dienų yra neabejotinai svarbus tiek kaip istorinis šaltinis, tiek kaip meno kūrinys.

Ir „Gendži monogatari“, ir „Makura no Soši“ yra ne vieninteliai, tačiau bene žymiausi Heian laikotarpio kūriniai, kurie ir dabar yra mielai skaitomi, o ir ekranizacijų ne vienos būta. Turbūt tik išskirtinai talentingų, genialių autorių kūrinai gali atlaikyti tūkstantmečio laiko išbandymą. Murasaki Šikibu ir Sei Šionagon mintys, jausmai, nerimavimai, keliamos problemos – aktualios ir šių dienų skaitytojui ir liudija nekintančią žmogaus prigimtį.

Kitoje „Japonijos literatūros“ dalyje bus aptariami poezijos žanrai, bei keli žymiausi Japonijos poetai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"