TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

“Maven” iškeliavo į Marsą

2013 11 20 6:00
Dviem savaitėmis vėliau Žemę palikęs zondas "Maven" Marso orbitą pasiekti turėtų greičiau nei indų palydovas "Mangalyaan". Reuters/Scanpix nuotrauka

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pirmadienį Floridoje paleido raketą "Atlas V". Prie raketos pritvirtintas kosminis zondas “Maven” nuo jos atsiskyrė ir jau pajudėjo Raudonosios planetos link.

Raketa su zondu sėkmingai atsiplėšė nuo žemės 13 val. 28 min. vietos laiku Floridoje įsikūrusioje NASA raketų bazėje.

Prieš dvi savaites Indijos mokslininkai į Marsą taip pat išsiuntė kosminį palydovą - zondą "Mangalyaan". Tačiau amerikiečių kosminis zondas Marso link keliaus tiesesne trajektorija, tad Raudonąją planetą turėtų pasiekti keliomis dienomis anksčiau nei "kolega" iš Indijos. Dabartiniais skaičiavimais, "Maven" Marso orbitą turėtų pasiekti 2014 metų rugsėjo 22 dieną.

Raudonojoje planetoje “Maven” tyrinės atmosferos sudėtį. NASA mokslininkai tikisi, kad zondo surinkti duomenys atskleis, kokie procesai sunaikino planetą gaubusią atmosferą.

Ankstesni tyrimai atskleidė, kad kadaise Marsą supo tirštas apsauginis dujų sluoksnis, sudaręs sąlygas vandens telkiniams atsirasti. Vanduo yra laikomas gyvybei palankiausia terpe.

Mokslininkai Marso paviršiuje pastebi daugybę išdžiūvusių upių vagas primenančių vingių. Manoma, kad planetą taip išvagojo kadaise tekėjusios upės.

Kosminis zondas "Maven" į Marsą keliaus 10 mėnesių.

Šiuo metu Marso atmosfera yra labai plona, didžiąją jos dalį sudaro anglies dioksido dujos. Šios planetos atmosferos slėgis sudaro vos 0,6 proc. Žemės atmosferos slėgio. Tokioje terpėje vanduo akimirksniu išgaruoja ir negali išsilaikyti planetos paviršiuje.

Mokslininkai spėja, kad Marso atmosferos sunykimą lėmė Saulės vėjo dalelių sukelta erozija. Marsas, priešingai nei Žemė, neturi magnetinio lauko - būtent jis apsaugo Žemę nuo Saulės vėjo dalelių.

Manoma, kad Marso atmosfera labiausiai nukentėjo prieš milijonus metų, kai Saulės aktyvumas buvo didesnis ir jos dalelių energija gerokai stipresnė nei dabar. Mokslininkai viliasi, kad Marso atmosfera visiškai nesunyks.

Pasak NASA tyrėjų, "Maven" duomenis apie Raudonąją planetą turėtų rinkti vienus Žemės metus - maždaug pusę Marso metų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"