TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

„WikiLeaks“ veikia jau dešimtmetį

2016 10 04 13:59
AFP/Scanpix nuotrauka

Tinklalapis „WikiLeaks“ antradienį švenčia dešimtąjį gimtadienį, išdidžiai vadindamas save nutekintą konfidencialią informaciją viešinančių interneto platformų pradininku.

Tuo tarpu prieštaringai vertinamas šio tinklalapio įkūrėjas žada tęsti savo darbą, nors ir sulaukia įnirtingos kritikos.

Sukakties proga Berlyne rengiama šventė, per kurią bus paminėtas domeno wikileaks.org įregistravimas 2006 metais.

Tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange'as buvo numatęs 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) vaizdo ryšiu kreiptis į savo šalininkų Vokietijoje organizuojamos spaudos konferencijos dalyvius.

Tačiau itin retai viešumoje matomas australas paskutinę minutę saugumo sumetimais atsisakė planų pasirodyti visuomenei savo 18 kv. m. kambario Ekvadoro ambasadoje Londone balkone.

Vis dėlto jis nepraranda ryžto.

„Negandos mus užgrūdino“, – sakė J.Asange’as savaitgalį interviu Vokietijos savaitraščiui „ Der Spiegel“.

„Tikime tuo, ką darome… Jei tave spaudžia, ir tu spaudi“, – aiškino jis.

Praėjus dešimtmečiui nuo įkūrimo „WikiLeaks“ vis griežčiau kritikuojamas už tai, kad juo esą manipuliuoja politikai. Dažniausiai tinklalapis kaltinamas tuo, kad platina Maskvos jam perduotus dokumentus ir tarnauja Donaldo Trumpo interesams kovoje dėl JAV prezidento posto.

Savicenzūrai – ne

„Neketiname pradėti cenzūruoti savo straipsnių dėl to, kad vyksta JAV rinkimai“, – sakė J.Assange’as interviu „Der Spiegel“.

Šis interviu anglų kalba buvo paskelbtas internete.

„WikiLeaks“ darbą pradėjo 2007 metų sausį. J.Assange’as tuomet sakė, kad tinklalapis naudos šifravimo priemones savo šaltiniams apsaugoti ir viešins necenzūruotą slaptą informaciją.

„WikiLeaks“ per veiklos dešimtmetį paskelbė daugiau nei 10 mln. nutekintų dokumentų.

Pirmą kartą tarptautinio dėmesio šis tinklalapis sulaukė paviešinęs Amerikos karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje laikomų kalinių prižiūrėtojams skirtas instrukcijas.

Tačiau tikrąjį pagreitį jis įgijo 2010-aisiais, kai ėmė viešinti duomenis apie JAV karines operacijas Irake bei Afganistane, taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip amerikiečių karinio sraigtasparnio įgula Bagdade sušaudo grupę neginkluotų civilių, tarp jų du žurnalistus.

Tais pat metais „WikiLeaks“ paviešino ir daugybę diplomatinio susirašinėjimo pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, įstumdamas Vašingtoną į itin keblią padėtį.

„Svarbiausias mūsų paviešintas medžiagos rinkinys yra JAV diplomatinio susirašinėjimo pranešimų serija“, – sakė J.Assange’as „Der Spiegel“.

Konfliktiškas būdas

Tačiau 2010-aisiais „WikiLeaks“ patyrė ir skaudžių smūgių.

J.Assange’ui buvo pareikšti kaltinimai turėjus lytinių santykių su moterimi tuo metu, kai ši miegojo. Su ta moterimi jis susipažino per konferenciją Stokholme.

Vešlių žilų plaukų kupeta išsiskiriantis „WikiLeaks“ įkūrėjas, vengdamas arešto, pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londone. Ekvadoras 2012 metais suteikė J.Assange’ui politinį prieglobstį, kai jis išnaudojo visas galimybes Britanijos teismuose išvengti ekstradicijos į Švediją.

45 metų australas visuomet tvirtino, kad jam pareikšti kaltinimai seksualine prievarta yra nepagrįsti.

Jis atsisako vykti į Švediją duoti parodymų, nes nuogąstauja, kad Švedija perduos jį Jungtinėms Valstijoms, kur jam teks stoti prieš teismą dėl šnipinėjimo.

J.Assange’o konfliktiškas būdas ir griežtas reikalavimas skelbti neredaguotus dokumentus greitai ėmė erzinti jo kolegas ir žurnalistus, su kuriais jis dirbo.

„Jei afganas civilis padeda koalicijos pajėgoms, jis nusipelnė mirti“, – citavo J.Assange’ą tyrimais užsiimantis „The Guardian“ žurnalistas Nickas Daviesas.

Šiuos žodžius, pasak N.Davieso, J.Assange’as pasakė per ginčą, kilusį dėl to, ar nereikėtų iš tinklalapyje skelbiamų dokumentų apie karines operacijas pašalinti pavardžių.

Snowdenas, „Panamos popieriai“

2013-aisiais buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) žvalgybos kontraktininkas nutekino tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių žvalgybos agentūrų vykdytų sekimo programų mastą. Tačiau dokumentus jis perdavė ne „WikiLeaks“, o žurnalistams. Šiuo E.Snowdeno pavyzdžiu vėliau pasekė ne vienas paslapčių viešintojas.

Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) šiais metais publikavo daugybę straipsnių, parašytų remiantis nutekintais dokumentais apie vadinamuosius mokesčių rojus Panamoje ir Bahamuose.

Tuo tarpu žaliųjų organizacija „Greenpeace“ gegužę paviešino dokumentus, susijusius su JAV ir Europos Sąjungos derybomis dėl prieštaringai vertinamos laisvosios prekybos sutarties.

„WikiLeaks“ vėl sukėlė šurmulį liepą, kai nutekino elektroninius laiškus, atskleidusius, kad JAV Demokratų partijos lyderiai stengėsi trukdyti Hillary Clinton (Hilari Klinton) varžovui Bernie Sandersui (Berniui Sandersui) kovoje dėl teisės tapti oficialiu partijos kandidatu prezidento rinkimuose. Dėl paviešintos informacijos postų neteko keli aukšti demokratai.

J.Assange’o nejaudina jo tinklalapiui žeriama kritika.

„Tikime tuo, ką darome, – sakė jis „Der Spiegel“. – Atakos mus tik sustiprina.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"