TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ablingos harmagedonas

Angelas. Ablingos Lurdo parko skulptūra (parko steigėjas - Alfonsas Šiaulytis).

Prieš septyniasdešimt metų - 1936-aisiais - Klaipėdos apskrities Endriejavo valsčiuje, Ablingos kaime kūrėsi, kaip daug kur Lietuvoje, gražiai ūkininkavusių žmonių bendruomenė.

Tačiau tuo metu jau kažkas pikta tvenkėsi, brendo Europoje. Įžūlių ideologijų ilgai puoselėta arogancija, bjaurastis ėmė skleistis grėsme, pikta lemtimi. Ispanijoje pratrūko pilietinis karas. Hitleris "nusavino" Sudetus, "priglobė" Austriją, grobio žygius rengė ir Musolinis. Lenkijoje taip pat pasijausta ereliais, o milžiniška galybė SSRS užpuolė mažytę Suomiją. 1939-aisiais Hitlerio reichas išsiplėtė Lietuvos sąskaita - naciai užgrobė Klaipėdos kraštą, ir Endriejavas tapo pasienio miesteliu. Tais pačiais metais prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o netrukus, keturiasdešimtaisiais, Lietuvą užplūdo raudonosios ordos. Atkakusi iki Endriejavo atėjūnų armija pasistatydino miestelyje talpius barakus. Netoli mano senelių sodybos įsirengė duonos kepyklą. Tėvas pasakojo, jog prie sodybos šulinio, kurio vandenį sovietų kariai sėmė, naudojo duonai įmaišyti, dieną naktį stovėjo sargyba, saugojo, kad kas jo neužnuodytų. Naujieji rusakalbiai "endriejaviškiai" buvo menkai ginkluoti rekrūtai - Endriejavo, Ablingos apylinkėse jie rentė naujos SSRS sienos įtvirtinimus. Tačiau tų statybų nebuvo lemta užbaigti: keturiasdešimt pirmųjų birželio dvidešimt antrąją patrankų dundesiu pasibeldę vokiečiai pažadino ir Endriejavo barakuose bekraštes gimtąsias stepes sapnavusius Stalino karius... Netrukus šie bėgo ką tik per miegus regėtų namų link.

Tą atmintiną birželio 22-ąją prasidėjo Ablingos harmagedonas. Antroji vokiečių armijos banga, žygiavusi nuo Memelio (Klaipėdos) paskui nudundėjusį frontą, rado Ablingos kaimo laukuose kelis negyvus vokiečių karius. Kaip jie čia atsirado? Gal besitraukdami rusai juos nukovė? Niekas nė nebandė aiškintis. Naciai suėmė trisdešimt penkis Ablingos ir septynis Žvaginių kaimo gyventojus - vyrus, moteris, vaikus, per naktį juos laikė užrakintus, o kitą dieną, suguldę nieko dėtus valstiečius Dirsteikos upelio šlaite, sušaudė.

Kodėl? Ar tai buvo iš anksto suplanuota baudžiamoji-parodomoji akcija? Lietuvai norėta pademonstruoti nenugalimosios armijos beprasmį žiaurumą? O gal šį fašistų poelgį sukėlė jų pačių beviltiško likimo nuojautos?

Ne taip seniai tai įvyko, prieš šešiasdešimt penkerius metus. Ablingos kaimo žmonių žūtį mums primena ant Žvaginių kalno pastatytas liaudies meistrų sukurtas skulptūrinis memorialas, įrašai kapinių kryžiuose ir ablingiškių 1930 metais Dirsteikos upelio slėnio dauboje įrengtas vadinamasis Lurdas. Toje ypatingoje erdvėje, priešais Lurdą, ir vyko Ablingos armagedonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"