TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Advento burtai, liaudies išmintis, spėjimai

2012 12 05 13:30
theinspiredbudget.com nuotr.

Adventas - ikikalėdinis laikotarpis, susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei - Kalėdoms. Pieš prasidedant Adventui pasibaigdavo piemenėlių darbo sezonas. Jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir iškeliaudavo namo pailsėti, švęsti Kalėdų.

Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas ir tęsiasi iki Kūčių. Lietuvoje įprasta Advento pradžia laikyti lapkričio 30 d., Šv. Andriejaus dieną.

Nuo seno Advento dieną pagal orą, dangaus kūnų padėtį buvo įprasta spėti, koks bus ateinančių metų derlius. Nemažai Šv. Andriejaus dieną būdavo ir įvairiausių spėjimų, susijusių su būsimu jaunikiu ir vestuvėmis. Beje, tokie pat burtai, spėjimai populiarūs ir per Kalėdas, Naujuosius metus.

Iki mūsų laikų yra išlikę Advento laikotarpio žaidimai „Jievaras“, „Jaščeras“. Anot tyrinėtojų, jie turėtų būti senųjų saulėgrįžos švenčių apeigų dalis, rašo žurnalas „Žemaičių žemės“.

Netekėjusių merginų burtai

Nors per Adventą nebūdavo galima rengti vestuvių, jaunimas smagiai vakarodavo spėdamas ateitį ir mėgindamas sužinoti, iš kurios pusės laukti piršlių.

Štai mergelės prisiberia į prijuostes kanapių ar sėmenų, bėga aplink šulinį tris kartus, kanapes, sėmenis „sėdamos“, ir kalba: „Andriejau, kanapes sėju, leisk sužinoti, su kuo amžių nugyvensiu“. O paskui – žvilgt į šulinį – bene pamatys tą likimo duotąjį.

Dar netekėjusios mergelės iš svetimo sodo nuskina vyšnios ar slyvos šakelę. Jei ji Kūčių rytmetį pražydės, naujais metais lauk ir jaunikio su piršliu atbildant.

Šv. Andriejaus dieną badauja, o vakare suvalgo ką nors sūraus. Tuomet naktį tikisi susapnuoti jaunikaitį, kuris pasiūlo atsigerti vandens. Jei taip atsitinka, reiškia, kad tas jaunikaitis - būsimasis vyras.

Gamtos reiškinių spėjimai

Nepamiršdavo senoliai šv. Andriejaus dieną ir į dangų žvilgtelt. Jei pusto – bus geras vasarojus, jei danguje saulutė – bus daug daržovių. Karštą vasarą žada šaltas Adventas, o dažni atodrėkiai atneš dosnų rugių derlių.

Iš gamtos reiškinių ūkininkai spėdavo būsimą derlių. Jei daug ir gilus sniegas, tikėdavosi gero vasarojaus, jei Adventas saulėtas – lauk gero daržovių derliaus. O štai lietingas gruodis galėjo rugius vasarą sugadinti.

Žuvies vandenyse bus tiek pat daug, kiek Advento laike danguje žvaigždžių, taigi žvejai turbūt dažnai dairydavosi į dangų. Dideli sniego kąsniai vėjuotomis naktimis moterims žadėdavo gerą sėmenų derlių, o jei šiaip pasnigdavo, žmonės laukdavo gero vasarojaus, ypač pupų, žirnių derliaus.

Liaudies išmintis byloja

Senoliai sakydavo, kad per Adventą nereikia pilti pagalvių, nes varnos ateinančiais metais žąsiukus išnešios, taip pat negalima vyti botagų - avims galvos suksis.

Parengta pagal wikipedia.org, ausra.pl, samogit.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"