TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Agentas Salvadoras Allende

2008 11 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Ar gali prezidentas, kuris daugelyje kraštų yra kaip Cezario žmona - negali kelti įtarimų, būti kagėbistas? O kodėl ne? Legendinis Čilės prezidentas buvo mokamas KGB bendradarbis. Ir ne tik jis.

Salvadoras Allende priskirtas šiuolaikinių kairiųjų didvyrių panteonui. Kai nusižudė per generolo Augusto Pinocheto sąmokslą, Kremlius liūdėjo "prezidento S.Allende, žymaus valstybės veikėjo, kovos dėl visuomenės pažangos didžiojo vado".

"Smulkiaburžuazinis" didvyris.

Vikipedijoje galima perskaityti dramatišką Čilės prezidento kalbą kilus maištui: "Tegyvuoja Čilė! Tegyvuoja liaudis! Tegyvuoja darbo žmonės! Tai mano paskutiniai žodžiai. Tikiu, jog mano pasiaukojimas nebus beprasmiškas. Tikiu, kad pateiksiu bent moralinę pamoką, smerkiančią savivalę, bailumą ir išdavystę." Tie žodžiai galėtų jaudinti širdis ir protus, jeigu ne vienas žmogus - Vasilijus Mitrochinas.

"Mitrochino archyvas" (vakar "Lietuvos žinios" baigė spausdinti pirmąjį "Mitrochino archyvo" tomą, apie šio straipsnio herojų pasakojama antrajame tome - red.) yra vertingiausia dokumentų apie sovietų specialiųjų tarnybų veiklą kolekcija. Pasinaudojus juo buvo rasti sovietų ginklų sandėliai Vakarų Europoje, atskleista daugybė Maskvos šnipų visame pasaulyje. Dalis jų sėdo už grotų. Kiti, pavyzdžiui, buvęs Europos Komisijos vadovas, dar neseniai - Italijos premjeras Romano Prodi (KGB slapyvardis "Mokytojas"), laikosi neblogai. Daugelis, nors anksčiau vaidino svarbius vaidmenis politikoje, šiandien tėra istoriniai asmenys. Kaip ir buvęs Čilės prezidentas S.Allende.

KGB pradėjo domėtis S.Allende šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu jis buvo Socialistų partijos lyderis ir bendradarbiavo su nelegalia Čilės komunistų partija. 1956 metais pirmą kartą siekė prezidento posto ir surinko 6 proc. balsų. Jo populiarumas sistemingai didėjo. 1958 metais per rinkimus užėmė antrąją vietą - atsiliko tik keliomis dešimtimis tūkstančių balsų. 1964-aisiais pralaimėjo daugiau, bet, gavęs 39 proc. balsų, liko populiariausias kairiųjų jėgų kandidatas.

Čilės žmonės nežinojo, kad jau nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos S.Allende turėjo kontaktų su KGB. Iš pradžių su juo susitikdavo sovietų žvalgybos karininkas Sviatoslavas Kuznecovas (slapyvardis "Leonidas"). Kontaktai virto nuolatiniu bendradarbiavimu 1961 metais, kai Čilėje įsikūrė Sovietų Sąjungos prekybos misija. Ji tapo KGB priedanga. Pasak "Mitrochino archyvo", S.Allende "išreiškė norą bendradarbiauti pasitikėjimo pagrindais ir užtikrinti visokią reikiamą pagalbą, nes esąs Sovietų Sąjungos draugas. Mielai dalijosi politine informacija".

Čilės komunistai nesižavėjo S.Allende. Juos erzino "smulkiaburžuazinė" šio žmogaus kilmė ir ryšiai su masonais. Dar didesnį nepasitenkinimą kėlė ne itin asketiškas S.Allende gyvenimo būdas, prabangos pomėgis ir potraukis prie moterų. Komunistai laikė jį demagogu ir menku politiku. Rašė, kad "jo būdingi bruožai - arogantiškumas, tuštybė, garbėtroška, troškimas bet kokia kaina būti žymiu asmeniu".

KGB renka Čilės prezidentą

Prieš 1970 metų rinkimus S.Allende buvo kairiųjų radikalų koalicijos "Unidad Popular" kandidatas. Sunki Čilės ekonominė padėtis, visų pirma milžiniški žmonių gyvenimo lygio skirtumai, skatino šalyje radikalias nuotaikas. Kadangi kairiųjų priešininkai (krikščionys demokratai ir liaudininkai) buvo susiskaldę, S.Allende

(KGB slaptas kontaktas, slapyvardis "Lyderis") atsirado galimybė laimėti rinkimus.

Maskva į Čilės sostinę pasiuntė S.Kuznecovą ir įpareigojo jį koordinuoti KGB operacijas S.Allende remti. Kairiesiems buvo skirta daugiau kaip 500 tūkst. dolerių. Dosnią paramą gavo ir pats S.Allende. Maskvos pinigai suvaidino esminį vaidmenį per 1970-ųjų rinkimus - jais taip pat buvo papirkinėjami S.Allende konkurentai kairieji, kad neatimtų balsų iš "Lyderio". KGB rėmė savo globotinį ir politine informacija.

1970 metų rugsėjo 4-ąją S.Allende gavo 36 proc. balsų ir laimėjo rinkimus. Liaudininkų ir krikdemų kandidatai surinko atitinkamai 35 ir 27 procentus. Maskva pradėjo ofenzyvą. Komunistinės diktatūros raktu laikomas armijos ir policijos kontrolės perėmimas. "Lyderio" aplanke iš KGB archyvo rašoma: "S.Allende patarta, kad būtina reorganizuoti Čilės armiją ir žvalgybos tarnybas, taip pat užmegzti santykius tarp Čilės ir SSRS žvalgybų. S.Allende tai vertino pozityviai."

Tačiau kairuoliško prezidento veiksmai, kurių tikėjosi Maskva, buvo riboti. Jam liko nedraugiška valstybės aparato dauguma, beveik nepavaldi armija. O sukelti revoliucinį perversmą kairieji neturėjo jėgų.

Svarbus ginklas, kuriuo naudodamasis prezidentas stengėsi daryti įtaką Čilės politikams, buvo įprastas papirkinėjimas. Savo meilužės ir tuo pat metu ryšininkės su KGB Marios Kontreras Bell vardu S.Allende įsigijo vilą "El Canaveral". Pasak JAV ambasadoriaus Čilėje Nathanielo Daviso, "vila buvo prezidento apsaugos mokymo centras, vieta, kur vykdavo politiniai susitikimai ir suėjimai, per kuriuos buvo rodomi pornografiniai filmai, o prezidentas, stambios žuvys iš "Unidad Popular" ir jų panelės išdykaudami fotografuodavosi".

S.Allende buvo vertingas informacijos šaltinis KGB. Pinigus paimdavo nesivaržydamas. Artimus santykius su sovietų saugumo komitetu palaikė ir prezidento artimieji: žmona Hortensja ir duktė Beatriz. Ši ištekėjo už vieno Kubos žvalgybos karininkų, supusių prezidentą. S.Allende žmona ir duktė atostogaudavo sanatorijoje "Barvicha" prie Maskvos, jos taip pat kreipdavosi į KGB rezidentūrą "su įvairiais prašymais".

Laiku gauta Fidelio dovana

Nors S.Allende ir KGB bendradarbiavimas stiprėjo, Sovietų Sąjungos vadovybė vis skeptiškiau vertino "Lyderį". Prezidentas pažeidinėjo įstatymus, kurstė bendražygius nesiskaityti su teismais ir mokesčių įstaigomis, skelbė, kad jų veikla "priešiška Čilės revoliucijos krypčiai". Gatvėse viešpatavo anarchija, didėjo visuomenės nepasitenkinimas, kurstomas opozicijos ir JAV žvalgybinių operacijų.

S.Allende atsakė brutaliu teroru. Jis jau anksčiau buvo kreipęsis į savo "globėjus" dėl paramos saugumo pajėgoms. Pasak KGB raporto, "pagrindinės to organo pastangos turinčios būti nukreiptos atskleisti ir slopinti amerikiečių bei vietos reakcinių jėgų ardomąją veiklą (...) S.Allende labai tikisi SSRS pagalbos tuo klausimu". Sovietams ir kubiečiams padedant sukurta Čilės politinė policija ("Servicio de Investigaciones") greitai prikimšo pilnas kameras "revoliucijos priešų". Jie buvo kankinami specialiose patalpose. Pamažu Čilė pradėjo nebeegzistuoti kaip valstybė.

Aukščiausiasis Teismas pasiuntė parlamentui specifinį kaltinimo aktą dėl nuolat Konstituciją pažeidžiančio S.Allende. 1973 metų /////rugsėjo 22 dieną parlamentas priėmė "Deklaraciją apie demokratijos žlugimą Čilėje" ir pasmerkė prezidento diktatoriškas užmačias bei jo kuriamą totalitarinę santvarką. Kadangi apkaltos procedūrų nebuvo, parlamentas ragino ginkluotąsias pajėgas ir policiją atkurti konstitucinę tvarką.

KGB perspėjo "Lyderį" dėl galimo maišto, bet šis nepaisė grėsmės. Atrėžė, kad jei kils maištas, "žmonės gaus ginklų" ir gins liaudies valdžią. Tačiau kai 1973 metų /////rugsėjo 11-ąją generolas Augusto Pinochetas Ugarte pradėjo sukilimą, S.Allende gynė tik negausūs politinės policijos funkcionieriai ir kubiečių apsauga. Galų gale prezidentas šovė sau į galvą automatu, dovanotu Fidelio Castro.

Operacija "Tukanas"

Po generolo A.Pinocheto perversmo ir S.Allende mirties prasidėjo "kairiųjų kankinio" kultas. "Guardian" rašė: "Tos kartos socialistams Čilė yra mūsų Ispanija. (...) Tai nirtingiausias fašizmas, kokį matėme per kelias kartas." Pasaulio kairiąją spaudą tiesiog užtvindė ritualinės žmogžudystės, kurią neva įvykdė Čilės kareiviai didvyriškam prezidentui, aprašymai.

KGB, kurdamas S.Allende ir perversmininkų suimto Čilės komunistų partijos vadovo Luiso Cornovalo mitą, taip pat išplėtojo propagandos ir dezinformacijos kampaniją. Sovietai net planavo pagrobti kurį nors A.Pinocheto šeimos narį, kad išmainytų į L.Cornovalą, bet netrukus atsisakė šio sumanymo. Galų gale Čilės komunistų vadą jie iškeitė į žinomą disidentą Vladimirą Bukovskį.

Viena paskutinių KGB operacijų, susijusių su Čile, buvo pavadinta "Tukanu". Naudodamiesi faktu, kad A.Pinocheto slaptosios tarnybos kitose šalyse vykdė operacijas prieš marksistinę opoziciją, sovietai sukūrė ir paviešino dokumentus apie režimo priešų užsienyje "neutralizavimą". KGB tikslas buvo ir atitraukti visuomenės dėmesį nuo komunistų nusikaltimų visame pasaulyje.

"Tukanui" galima priskirti faktą, kad 1976 metais "New York Times" išspausdino 66 straipsnius apie žmogaus teisių pažeidimus Čilėje ir tik kelis - apie padėtį Kambodžoje, kur raudonieji khmerai išžudė pusantro milijono žmonių.

Mokamas KGB bendradarbis "Lyderis" ir šiandien turi aistringų gerbėjų. Bet juk operacija "Tukanas" baigėsi daugiau kaip prieš trisdešimt metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"