TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ak, tie santūrūs belgai...

2009 02 21 0:00
Konkurencija? Žiurkių lenktynės? Nieko panašaus. Santūriems belgams svarbiausia šventa ramybė.

Jeigu amerikietis arba azijietis Europą norėtų pamatyti pro padidinamąjį stiklą, jis turėtų važiuoti į Belgiją. Ten ras viską, kas geriausia Senajame žemyne. Ir kas blogiausia. Tuo įsitikino lenkė žurnalistė.

Savaitgalio skaitiniai.

Lia Hiulpė - tai miestelis Valonijoje, prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje. Dėl patogaus geležinkelio susisiekimo su Briuseliu tapo sostinės miegamuoju. Išdailinti namukai su dailiomis tvorelėmis, vejos ir gyvatvorės lygiai apkarpytos, kiekviename kieme mažiausiai du automobiliai ir įspūdingo dydžio kepsninė. Mažai nusikaltimų, jokio triukšmo (sekmadienį draudžiama pjauti žolę), nepažįstami žmonės sveikinasi šypsena ir saldžiu "bonjour". Atvykusiai iš Lenkijos gyvenimas tokiame miestelyje atrodo idilija. Toks pirmas įspūdis. Po kelių dienų nustoju stebėtis, kad būtent belgai sugalvojo siurrealizmą.

Benzino kolonėlės sekmadienį uždarytos. Bet palaukite, Belgija šiuolaikiška šalis, juk yra savitarna. Pasirodo, automatai priima tik belgiškas kredito korteles (norint atidaryti sąskaitą reikia ateiti į banką tarp 9 ir 16 valandos, aišku, tik darbo dienomis, prieš tai susitarus telefonu). Savitarnos parduotuvės ir prekybos centrai sekmadienį taip pat uždaryti. Lengva numanyti, kad šeštadieniais ten tokia grūstis, kad reikia ryžto brautis.

Jau žinau, kad sekmadienį nieko nesutvarkysiu. Tai gal pirmadienį? Privalau kuo greičiau nusifotografuoti belgiškam asmens liudijimui. Tačiau fotografo ateljė uždaryta, nors jokios informacijos neiškabinta. Klausiu praeivio, kodėl uždaryta. "Kaip tai kodėl, juk šiandien pirmadienis," - atsako. Pasirodo, Belgijoje pirmadienis - ypatinga diena. Neveikia beveik visos smuklės, taip pat daugelis paslaugų punktų, nes jų personalas ilsisi po darbingo savaitgalio. "Kodėl ilsisi, jeigu sekmadienį viskas uždaryta?" - "Bet dirbo šeštadienį. Vadinasi, poilsis priklauso."

Antradienį dauguma institucijų atidarytos. Tai nereiškia, kad visą dieną. Artimiausia maisto produktų parduotuvė ir kepykla turi siestą - maždaug dviejų valandų. Ne tik antradienį, bet kasdien, deja, kaskart kitu laiku. O penktadienį faktiškai galima nurašyti į nuostolius, nes žmonių mintyse savaitgalis ir bet kokia veikla pasibaigia apie priešpiečius. Efektas? Kavos aparato pataisymas trunka pusantro mėnesio, o interneto prijungimo procesas - dvi savaites.

Prancūzas poetas Charlesas Baudelaire ketino rašyti apysaką pavadinimu "Liūdnoji Belgija." Knygos neparašė, bet etiuduose skundėsi, kad šalyje viešpatauja "mieguistumo atmosfera, visuotinis lėtumas". Šiandien dar labiau negu jo laikais Belgija primena prabangius senelių namus - su nuostabia infrastruktūra, prisiminimais apie kolonijinę praeitį (kolonijas Konge, Ruandoje ir Burundyje) ir metų metus besikartojančiais ritualais. Visi žino, kad priešpiečius galima valgyti tik tarp 12-tos ir 14-tos, žino, kelintą ateis laiškanešys, kada išveža šiukšles. Viskas numatyta iki menkiausių smulkmenų.

Eurosklerozės pacientai

Šitame krašte yra viskas, kas geriausia Europoje - pradedant socialiniu saugumu, tankiu tinklu apšviestų greitkelių, baigiant garsiais restoranais. Deja, Belgija - tai ir ta vieta, kur sukaupti bene visi Europos ekonomikų skauduliai - biurokratizmas, protekcionizmas, dideli mokesčiai.

Dar prieš dešimtmetį belgai kažkaip susitvarkydavo. Dabar, kai Azijos konkurencija stiprėja, o horizonte formuojasi milžiniška krizė, susijusi su visuomenės senėjimu, šalis irsta. Prieš keliolika metų Belgijos pasidalijimas į Flandriją, kur kalbama olandiškai, ir prancūzišką Valoniją buvo tik flamandų nacionalistų svajonė. Dabar skyrybos atrodo nebeišvengiamos, nors neaišku kas bus su dvikalbiu sostinės Briuselio regionu. Ginčijamasi dėl to paties kaip visada - dėl pinigų. Flamandai, kurių ekonomika remiasi mažesnėmis, bet lanksčiomis firmomis, nenori pumpuoti milijardų į išpūstą Valonijos socialinio aprūpinimo sistemą.

Belgija yra bene sunkiausiai euroskleroze (šitaip amerikiečiai mėgsta apibūdinti Europos ekonomikos silpnąsias vietas) užkrėsta pacientė. Statistinis jos gyventojas dirba 1659 valandas per metus, nors nedarbas Belgijoje siekia 7,1 proc. ir yra vienas didžiausių Europoje.

Milžiniški regionų skirtumai. Valonija septintame dešimtmetyje laikėsi iš kasyklų ir sunkiosios pramonės, dabar ten du kartus daugiau bedarbių negu Flandrijoje, kur neblogai vystosi smulkusis verslas. "Aukštą nedarbo lygį nulemia ir tai, jog belgai nepratę persikelti kitur ieškoti darbo. Daugeliui pakanka išmokų, kai kuriuose regionuose mokamų iki gyvos galvos", - aiškina tarptautinis ekspertas Jensas-Christianas Hojus.

O verslininkus atbaido nuo naujų darbo vietų kūrimo vienos didžiausių pasaulyje darbo sąnaudų. Darbo valanda Belgijoje vidutiniškai kainuoja 31,6 euro. Iš savo uždarbių belgai valstybei atiduoda net 43 procentus. Padėtį komplikuoja ir tai, kad šalyje stiprias pozicijas turi profsąjungos. Transporto darbuotojų streikai paralyžiuoja Briuselį kelis kartus per mėnesį.

Kūdikis - ne vaikas

Belgija garsėja painiomis taisyklėmis. Anglai net turi terminą "to get Belgianed", t. y. įklimpti biurokratijos spąstuose. Absurdiškų taisyklių pomėgis perauga pareigų ribas. Kartą restorane norėjau užsisakyti vaikišką porciją, nes nesijaučiau praalkusi. Tačiau padavėjas kategoriškai pareiškė, kad suaugusieji negali užsisakyti vaikiškų porcijų. "Bet juk aš atėjau su vaiku." - "Tai ne vaikas, tai kūdikis, jam nepriklauso vaikiška porcija." - "Tuomet prašyčiau keptų bulvyčių." - "Keptas bulvytes pateikiame tik prie pagrindinių patiekalų."

Jeigu ekonomika vis dar kvėpuoja, tai tik dėl dviejų auksinius kiaušinius dedančių vištelių - Briuselio ir Antverpeno. Pirmajame įsikūrė Europos Sąjungos ir NATO būstinės, tad į belgų kišenę byra pinigėliai už institucijų darbuotojų bei į Europos sostinę atvykstančių delegacijų aptarnavimą. O Antverpenas yra antras didžiausias (po Olandijos Roterdamo) uostas Senajame žemyne.

Ekonomistų nuomone, tolimesnėje perspektyvoje to nebepakaks. 2000 metais 17 proc. Belgijos gyventojų buvo vyresni nei 65 metų. Kaip lavina augs medicininio aptarnavimo ir pensijų sistemos išlaidos. Jau dabar valstybė turi 280 mlrd. eurų skolos. Tiesa, nuo dešimto dešimtmečio, kai buvo įsivestas euras, biudžetas subalansuotas ir skolos nebedidėja. Tačiau turint galvoje visuomenės senėjimą gali tekti vėl skolintis. Todėl Belgijos ateitis neatrodo šviesi. Žinoma, jeigu po 10-20 metų ji išvis egzistuos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"