TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Akmeniniai mūrai ir žydinčios magnolijos

2007 05 10 0:00
Žydinčios magnolijos - pavasario ženklas.
Autorės nuotrauka

Prancūzai mielai perka namus toliau nuo didmiesčių, remontuoja juos, sutvarko aplinką ir džiaugiasi gyvenimu kaime.

Į darbus miestuose jie važiuoja automobiliais, autobusais arba greitaisiais traukiniais. Kadangi esame įpratę prie medinių lietuviškų sodybų, mano akiai pasirodė neįprasti Prancūzijos provincijos akmeniniai mūrai. Pamačius tokius namus pirmiausia kyla mintis: tvirta, patvaru, ilgam. Taip ir yra. Prancūzijos kaime pastatai skaičiuoja ne metus ar dešimtmečius, o šimtmečius. Per dešimt dienų, kai važinėjau šios šalies provincijos keliais, prisižiūrėjau pastatų, kurių statybų pradžia datuojama net XIII amžiumi. Štai Meillonnas miestelyje apžiūrint vieną įdomų statinį priėjo ten gyvenantis prancūzas ir paaiškino: rūsiai išlikę nuo XIII amžiaus, sienos - XVII, stogas perdengtas praėjusį šimtmetį.

Beje, penkių ar penkiolikos gatvių akmeninių ir mūrinių pastatų miestelius prancūzai dažniausiai vadina kaimais. Provincijoje pakelėse nemažai sodybų, kurių šeimininkai - ūkininkai. Netoli laukuose ganosi avys. Ir karvės. "Baltos", - ištariau su nuostaba balse, pirmą kartą tokias išvydusi. "Lietuviai dažnai tuo stebisi", - nusišypsojo mano palydovė. Bresse regione po pievas išdidžiai vaikšto pulkai vištų. Ten galima pamatyti iškabų su nupieštais šiais naminiais paukščiais ir net paminklą gaidžiui. Burgundijoje plyti horizonto link nusidriekę vynuogynai. Tarp jų - erdvūs namai arba pilys. Keliaudami per tas vietas juokėmės: o kad lietuviams taip - kas porą kilometrų po Trakų pilį.

Beje, kaip pasakojo vietos prancūzai, kaimuose dažniausiai gyvena ne kaimiečiai, o miesto žmonės. Prancūzijoje per dvi ar tris valandas gali nuvežti vos ne į kitą šalies pakraštį. Užtat kaime tylu, ramu, švarus, kvepiantis oras. Savas kiemas su stalu ir kėdėmis, sūpynėmis vaikams, gėlynais, medžių paunksne...

Kai kurie miesteliai įdomūs jau tuo, kad juose įsikūrusios amatininkų, dailininkų, restauratorių ar antikvarininkų bendruomenės. O štai Vonnas išsiskiria, nes jame viena šeima turi svečius aptarnaujantį tinklą: kavinę, restoraną, viešbutį... Kalbama, kad į šią vietą atvažiuoja gurmanų ne tik iš Prancūzijos, bet ir iš užsienio - esą tokia nepaprasta virtuvė. Ir aplinka kerinti: kanalai, parkai su ūksmingais platanais. Ypač pavasarį. Kai pilna išsiskleidusių magnolijų, kamelijų ir kitokių nuostabių žiedų. Tarp tų senove dvelkiančių akmeninių mūrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"