TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Algimanto Čekuolio kronikos. Barbiai devyndarbiai

Nors Lietuvos policija ir skiria griežtas baudas už kalbėjimą telefonu vairuojant, mūsų keliuose, dar dažniau miestų gatvėse, ypač piko valandomis, vos ne kas trečias vairuotojas (ypač moterys) vieną ranką laiko ant vairo, o kitą prie ausies.

Tie pokalbiai mobiliuoju telefonu, matyt, labai svarbūs, nes vairuotojas tai purto galvą neigdamas, tai linguoja pritardamas, jo veide atsispindi tai siaubas, tai didelis susidomėjimas. Tikras teatras. Kalbama ir lenkiant kitus automobilius, ir leidžiant būti aplenktiems.

O žinote kodėl ši kalbėjimo telefonu vairuojant epidemija taip paplitusi Lietuvoje? Ogi todėl, kad mes visai neseniai persėdome į "Audi" nuo kumelės arba nuo traktoriaus. Ir visai neseniai paėmėme į rankas "mobiliuką". Tai kaip čia dabar tų dviejų didelių malonumų atsisakysi? 

Paryžiaus ar Hamburgo gatvėse tai pamatysi rečiau. Dažnas lietuvis vairuodamas galvoja apie reikalus, rūko, klausosi radijo, kalba telefonu, užkandžiauja, o kaip rodo bendrovės "Nokia" užsakymu atliktas tyrimas, 50 proc. moterų vairuodamos dar spėja ir pasigražinti. Kartą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje per penktos valandos grūstį pastebėjau, kaip vienas automobilis grybštelėjo kitą bamperiu. Abudu vairuotojai kalbėjo mobiliaisiais. Taip ir nurūko toliau, gribštelėjimo net nepastebėję, nors mašinos remontas kainuos ne mažiau kaip 500 litų.

Anksčiau ar vėliau ši beprotystė baigsis. Tačiau noriu pakalbėti apie tai, kad kone kiekvienas mūsų manome esą labai šaunus, jei vienu metu galime daryti kelis darbus, nes toks dabar gyvenimas. Visi esame labai užsiėmę, o jeigu uždelsime - atsiliksime, todėl ir turime daryti iškart kelis darbus. Be to, tai sureikšmina mus mūsų pačių akyse.  

Mums nieko nėra svarbiau už save patį. Tai pasireiškia ne tik vairuojant. Pusryčiaudami stengiamės peržvelgti laikraštį, patikrinti elektroninį paštą, valydami dantis užprogramuojame skalbimo mašiną, išnešame lesalo vištoms. Deja, tyrimai rodo, jog mūsų smegenys vienu metu neleidžia gerai atlikti net dviejų paprasčiausių darbų, kad ir einant kramtyti gumą. Vienu metu mūsų galvoje du procesai vykti negali, persijungiama arba į vieną, arba į kitą. Dar daugiau - persijungimui gaištamas laikas.

JAV esančiame Vanderbilto universitete buvo atliktas paprastas eksperimentas. Jo dalyviai turėjo pagal garsą atskirti, koks klavišas spaudžiamas ir pasakyti, kas nupiešta jiems rodomose paveikslėliuose, nes mintims peršokti nuo vieno uždavinio prie kito užtenka sekundės.

Sugebėjimą vienu metu daryti kelis dalykus reguliuoja priekaktinė smegenų dalis. Ji ir sprendžia, kuriam uždaviniui skirti didesnę protinių jėgų dalį ir daugiau dėmesio. Nors mums atrodo, kad vienu metu sugebame daryti du darbus, mūsų smegenys to negali. Smegenys nesugeba vienu metu apdoroti informacijos, reikalingos skirtingiems veiksmams atlikti. Mokslininkai nustatė, jog priekakčio žievėje esantis neuronų tinklas nėra toks galingas, kad vienu metu galėtų priimti sprendimą dėl skirtingų veiksmų ir įvairiapusę iš išorės gaunamą informaciją.

Ne visi žmonės tai supranta, ir ne visi einantys aukštas pareigas tą žino. Kartais viršininkai paliepia surasti tokį žmogų, kuris galėtų atlikti įvairius darbus ir, pageidautina, vienu metu. Tyrimai rodo, kad žmogus gali taip veikti, tačiau ne visada taip veikti naudinga. Ištyrus teisėjų darbą paaiškėjo, kad tiems, kurie vienu metu gilinosi į kelias bylas, prireikė daugiau laiko kiekvienai išnagrinėti ir apmąstyti, nei tai būtų darę vieną po kitos. Dar akivaizdesnis rezultatas gautas garsiajai bendrovei "Microsoft" dvi savaites analizavus vienos savo darbuotojų grupės, kuri prie kompiuterių išsėdėjo 2267 valandas, darbą. Paaiškėjo, kad net elektroniniams laiškams skaityti šie darbuotojai sugaišdavo gerokai daugiau laiko nei manė. Laiškui perskaityti užtekdavo 9 minučių, bet reikėdavo dar 15-ikos, kol vėl susikoncentruodavo dirbti ankstesnį darbą. Žurnale "Computers and Education" ("Kompiuteriai ir švietimas") rašoma, kad kuo dažniau studentai per paskaitas naudoja nešiojamuosius kompiuterius, tuo blogiau suvokia kursą ir silpniau laiko egzaminus. Kodėl? Ogi todėl, kad nesugeba sutelkti dėmesio į paskaitos turinį.

Manau, jog kiekvienas jaučiame, kad ir vairuojant mašiną kalbėti telefonu - nesaugu. Tačiau kiek nesaugu?

Kai tenka skubiai stabdyti, telefonu kalbančių vairuotojų reakcija gerokai lėtesnė. Jie dažnai pražiopso posūkius, patiria daugiau avarijų. Priminsiu, kad važiuojant kalbėtis su autobuso ar troleibuso vairuotoju draudžia įstatymas, nors gyvas balsas mažiau blaško dėmesį nei prie ausies prispaustas telefonas ir mylimo žmogaus ar mylimo vaikelio balsas iš jo. Amerikos "Safety Council" ("Saugumo taryba"), kuri domisi tik buitiniu saugumu, nustatė, kad 25 proc. visų avarijų padaroma vairuotojams kalbant mobiliuoju telefonu. Negelbsti nė speciali įranga, leidžianti kalbėti laikant abi rankas ant vairo. Nors policija prikibti negali ir atsiranda nepagrįstas saugumo jausmas, mat vairuotojo ne tik rankos, bet ir ausys neužimtos. Tačiau užimtas svarbiausias vairavimo organas - smegenys. 

Analizuojant avarijų priežastis remtasi ne tik statistika. Buvo padarytas ir bandymas. Savanoriai, kurie buvo pareiškę, kad kalbėjimas telefonu netrukdo vairuoti, buvo pasodinti į vairavimo simuliatorių - vairas, visi pedalai, ciferblatai, ekrane bėga nufilmuota autostrada. Jiems reikėjo neva važiuoti paskui kitą automobilį, kuris tai stabdo, tai didina greitį. Vieni vairuotojai buvo paprašyti kalbėtis prie ausies laikomu telefonu, kiti kalbėjosi per vairuotojams skirtą įrenginį, treti - telefonų neturėjo. Pirmos dvi grupės darė tas pačias klaidas - vėlavo stabdyti, uždelsdavo vėl padidinti greitį. Jiems atsirasdavo tai, ką psichologai vadina "aklumas dėl dėmesio stokos". Kaip tai buvo nustatyta? Paprastai - patikrinus kalbėjusiųjų telefonu atmintį. Pasirodo, jie net nepastebėjo, kad pakelėje vaikas žaidė su sviediniu, kad griovį valė darbininkas, t. y. jie nematė galimų pavojų.

Bet jeigu susikaupti neleidžia pokalbiai telefonu, gal kalbėtis su bendrakeleiviais taip pat pavojinga? Laimei, ne. Mat sėdintysis greta dar turi porą akių, gali įspėti, kai iškyla pavojus ir pokalbį nutraukti arba surikti. Žinoma, jei bendrakeleivis ką nors išmano  apie vairavimą.  

Vis dėlto turiu pripažinti, kad dirbančios kelis darbus moterys vyrus pranoksta gerais 60 procentų. Jos to išmoko per dešimtis tūkstančių metų, per tuos amžius, kai buvome klajokliai, rinkėjai ir medžiotojai. Juk žemę dirbame vos porą tūkstančių metų, o šiame - pramonės ir intensyvios komercijos laikmetyje gyvename vos porą šimtų metų. Visą ankstesnį laiką lindėjome urvuose ir lapinėse. Vyrai eidavo medžioti, todėl išmoko sutelkti dėmesį į vieną tikslą - jeigu vejasi stumbrą, tai vysis jį per pelkes, akmenis, šokinės per uolas, bris per upes tol, kol stumbrą išvargins ir nudobs. Kitaip gentis liks alkana.

Moteriai priklausė namų pasaulis, kur vienas vaikas verkė (gal ką  prarijo), kito nesimatė (įdomu, kur jis dingo). Dar ir virš žaizdro pakabintą viralą reikėjo prižiūrėti, kad išsiliejęs ugnies neužgesintų. Toks gebėjimas padalyti dėmesį keliomis kryptimis liko iki šiol - tą sugeba ir šiuolaikinės moterys, ypač jei ką nors galima daryti mechaniškai. Sakysim, išmokus smulkinti svogūną užsimerkus, lengva tuo pačiu metu žiūrėti televizorių ir klausyti, ar vaikas nepabudo. 

Matymas ir mąstymas tik viena kryptim - būdingesnis vyrams.

Ar yra nors viena moteris, kuri nesiskųstų: "Jau kai tas mano vyrelis žiūri per televizorių rungtynes arba atsisėda prie kompiuterio, tai niekada negirdi, ką jam sakai." Gali taip būti. Sveikinu jus, ponia, vadinasi, tikrą vyrą turite. Dėl to ir kalbamės šiandien apie tokius, atrodytų, tolimus dalykus - urvą, žaizdrą, vejamą stumbrą. Jeigu tą suprasime ir leisime moteriai būti moterimi, o vyrui vyru - mažiau barsimės. Laimingesni gyvensime.

Gaila, bet moterų sugebėjimas skaldyti savo dėmesį nepasireiškia  vairuojant ir kalbant telefonu, nes ji emociškai įsitraukia į tai, ką daro. Pasitaiko tokių, kurios net užmiršta, kad vairuoja automobilį. 56 proc. moterų prisipažino, jog yra išsiuntusios labai prieštaringo ar net intymaus turinio SMS žinutę visai ne tam adresatui. O tai jau visai negerai. Taip galima ne tik automobilį, bet ir gyvenimą sudaužyti. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"