TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ali Agca buvo GRU įrankis

2010 01 23 0:00
Jono Pauliaus II ir Mehmeto Ali Agcos pokalbis kalėjime.
Užsienio spaudos nuotrauka

Pasikėsinimas į Joną Paulių II turėjo tapti pretekstu sovietų armijai įsiveržti į Lenkiją.

Tai tvirtina Jeanas Luisas Bruguiere, garsus prancūzas teisėjas, kurio specializacija - kova su terorizmu. Trisdešimt metų jis vadovavo labai svarbiems teismo procesams, tarp jų - islamistų teroro išpuolių Prancūzijoje 1995 metais, garsiojo teroristo Carloso bei 2001 metų rugsėjo 11-osios "Al Qaedos" atakų pėdsakų Prancūzijoje tyrimams. Savo turimą informaciją apie 1981 metų gegužės 13 dienos pasikėsinimo užkulisius ir prieš tai vykusius sudėtingus sovietų slaptųjų tarnybų žaidimus jis pateikė knygoje "Tai, ko negalėjau sakyti".

Teisėjo interviu sujudino pasaulį. Pagrindinis J.L.Bruguiere žinių apie pasikėsinimą į popiežių šaltinis - Bulgarijos valstybės saugumo agentas (neminimas pavarde), kuris, bijodamas būti nubaustas daugelį metų kalėti, 1984 metais pasiūlė teisėjui sandėrį: komunistinių specialiųjų tarnybų paslaptys mainais į apsaugą Prancūzijoje.

Žurnalistas:- Jūs rašote, kad šūviai, šauti į popiežių, turėjo rikošetu pataikyti į Jurijų Andropovą.

J.L.Bruguiere:- Jurijus Andropovas, tuo metu vadovavęs KGB, prieštaravo sovietų kariuomenės įsiveržimui į Lenkiją, nors šito reikalavo (po "Solidarumo" susikūrimo) sovietų karinė žvalgyba GRU. Makiaveliškas planas, kurį sukūrė GRU, siekė susilpninti KGB, jei pavyktų priversti SSKP Centro komitetą ryžtis karinei intervencijai. GRU tikėjosi, kad popiežiaus nužudymas Lenkijoje sukels neramumus, kurie privers Kremlių pasiųsti kariuomenę į Lenkiją.

- Bet operacija nepavyko ir rezultatai buvo priešingi.

- Būtent. Pasikėsinimo nesėkmė galutinai pakirto karinių žinybų įtaką Centro komitete ir padėjo J.Andropovui užimti SSKP generalinio sekretoriaus postą 1982 metų lapkričio dvyliktąją.

- Iki jūsų knygos pasirodymo jau buvo teorijų apie "Stasi", CŽV ir net "Cosa nostros" vaidmenį atentate Šv. Petro aikštėje. Kas apie tai tiksliai žinoma šiandien?

- Neginčytina tai, kad pasikėsinime į Joną Paulių II dalyvavo Bulgarijos saugumo tarnybos. Taip pat neabejotina, kad jos veikė pagal GRU bei Kremliaus instrukcijas, vadovavosi bendra strategija Lenkijos atžvilgiu. Sovietų kariškiams Lenkija buvo Varšuvos sutarties atraminė kolona, o "Solidarumas" kėlė grėsmę, kurią žūtbūt reikėjo neutralizuoti; tuo labiau kad naujasis popiežius buvo lenkas ir neslėpė palankumo šiam judėjimui.

- Nuo anų įvykių praėjo daugiau kaip ketvirtis amžiaus. Kodėl tik dabar nusprendėte tai paviešinti?

- Nenorėjau nieko atskleisti, kol popiežius buvo gyvas. (Dar 2004 metais J.L.Bruguiere atliko tyrimą dėl "Al Qaedos" teroro aktų Madride; 2007 metais nesėkmingai startavo parlamento rinkimuose UMP, prezidento Sarkozy partijos sąraše - red.). Pagaliau nusprendžiau, kad Berlyno sienos griuvimo dvidešimtosios metinės - tinkama proga atskleisti tuos faktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"