TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Alyvmedžių gimtinė

2013 02 07 6:00
Alyvmedį žmonės vadina gyvybės medžiu./AFP/Scanpix nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kad Viduržemio jūros kraštovaizdžio ir virtuvės simboliu laikomi alyvmedžiai iš tikrųjų buvo sukultūrinti regionuose, kuriuose šiuo metu gyvena kurdai.

Mokslininkų teigimu, žmonės pradėjo rinkti laukinių alyvmedžių (Olea oleaster) vaisius neolito epochoje prieš 12 tūkst. metų. Vėliau šie medžiai buvo sukultūrinti, šis procesas prasidėjo Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 6 tūkst. metų.

Dauguma mokslininkų ginčijosi dėl alyvmedžio gimtinės. Kai kurie jų teigė, kad alyvmedžiai buvo pradėti kultūrinti visame Viduržemio jūros regione. Tačiau tarptautinė ekspertų grupė, naudodama genetinius duomenis, molekulinio datavimo metodą, fosilijas ir klimato modeliavimą, nustatė, kad legendomis apipinto medžio šaknys yra vienintelėje vietoje - gerokai toliau į šiaurę ir rytus, negu manyta anksčiau.

"Viduržemio jūros regiono vakarinė dalis nebuvo svarbus pirminis alyvmedžių kultūrinimo centras, nes pirminio alyvmedžių sukultūrinimo lopšys yra šiaurės rytų Levante. Ši teritorija apima dabartinį kurdų gyvenamąjį regioną tarp Sirijos ir Turkijos", - sakė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) darbuotojas Guillaume'as Besnard'as.

"Kultūriniai alyvmedžiai iš to rajono paplito visoje rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje - Kipre, Turkijoje, Graikijoje, Italijoje ir kitose teritorijose. Kaip rodo mūsų tyrimas, dauguma (apie 90 proc.) mūsų laikais auginamų alyvmedžių kilę iš Artimųjų Rytų. Nemanau, kad kas nors dėl to toliau ginčysis", - pridūrė G.Besnard'as.

Atliekant šiuos tyrimus, mokslininkai paėmė DNR mėginių iš 108 vietovėse augančių 534 kultūrinių alyvmedžių, 1263 laukinių alyvmedžių, taip pat 49 medžių, priskiriamų Užsachario Afrikoje paplitusiam porūšiui. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad trys pagrindinės laukinių alyvmedžių atmainos atsiskyrė nuo bendro protėvio prieš 1,5 mln. metų.

Kultūrinis alyvmedis (Olea europaea) užima svarbią vietą senovės graikų, romėnų ir ankstyvųjų krikščionių mitologijoje, o alyvmedžio šakelė iki šiol laikoma taikos simboliu. Senovės graikai tikėjo, kad karo ir išminties deivė Atėnė padovanojo Atėnų gyventojams pirmąjį kultūrinį alyvmedį, iš kurio kilo visi kiti.

Alyvmedis neretai būdavo vadinamas ir gyvybės medžiu, nes jį žmonės naudodavo įvairiausioms reikmėms. Alyvuogės ir dabar papuošia gurmanų pietų stalą, o iš jų spaudžiamas aliejus tinkamas ne vien maistui, bet ir muilui gaminti. Jis taip būdavo deginamas aliejinėse lempelėse. Iš alyvmedžio medienos menininkai vis dar drožia įmantriausias skulptūras.

Šiuo metu vien Europoje kasmet užauginama 2,4 mln. tonų alyvuogių, pagrindinė jų tiekėja yra Ispanija. Alyvmedžiai taip pat auginami pietų Afrikoje, Australijoje, Japonijoje ir Kinijoje.

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"