TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Amerikos sveikuoliai lenkiasi lietuvei

2012 04 16 7:29

Amerikietė "žaliavalgystės motina", gydymo želmenų sultimis pradininkė, Hipokrato dietos kūrėja Ann Wigmore, sveika gyvensena sudominusi ne vieną garsenybę, - tai lietuvė Ona Varapickaitė, į JAV paskui tėvus ieškoti laimės išvykusi 1922-aisiais. 

Į šį rudenį įvairiose Lietuvos vietose numatytas jos pagerbimo iškilmes ir paminklo Kruopiuose atidarymą rugsėjo 23 dieną atvyksiantys amerikiečiai ketina užsisakyti atskirą lėktuvą.

Vienų laimei, kitų apmaudui A.Wigmore (1909-1994) labai prisidėjo prie šiuolaikinio jaunystės kulto įtvirtinimo. Nematyti požymių, kad jis būtų praradęs savo įtaką. Tai viena svarbiausių "amerikietiškosios svajonės" sudedamųjų dalių. Valgydama žalią maistą (vaisius, daržoves, daigus ir t. t.), gerdama želmenų sultis A.Wigmore išsigydė sunkiausias ligas ir... atjaunėjo. Apie energija trykštančią moterį entuziastingai rašė madingi blizgūs žurnalai "Glamour", "Cosmopolitan", domėjosi televizija. Įkopusi į šeštą dešimtį ji dalyvavo maratono bėgimuose.

Nėra ko burnoti prieš jaunystės kultą, jeigu tai kelias į sveiką, visavertį gyvenimą.  

Ketino apsilankyti gimtinėje

Netradicinės mitybos idėjas ir želmenų sultis A.Wigmore išpopuliarino visoje Amerikoje, vėliau kituose kraštuose. Ji pati, pataisiusi rimtai pašlijusią sveikatą, buvo geriausias - užkrečiamas - pavyzdys. Sveikuolė nuolat keliavo, skaitė paskaitas, rašė knygas. Bostone įkūrė Hipokrato sveikatos institutą. Matė daugybę išgijimų ir kiekvienam, susirūpinusiam savo sveikata, skelbė gyvojo maisto jėgą.      

Apie paminklą šiai nepaprastai moteriai jos gerbėjai ir sekėjai amerikiečiai svajojo jau anksčiau - būtinai ten, kur ji gimusi. Lietuvoje. Bet kur tiksliai?  

Toks klausimas ilgai nedavė ramybės ir vilnietei Janinai Davidonienei, prieš daugiau nei du dešimtmečius į Lietuvą iš JAV parsivežusiai sumanymą auginti kviečių želmenis ir krūvelę A.Wigmore knygų, tarp jų - biografinę "Why suffer?", šiuo metu verčiamą į lietuvių kalbą. Ten parašyta: "I was born in Cropos". Ar tai kažkur tebesantis, o gal nebeegzistuojantis Kruopų kaimas? Galbūt Kruopių miestelis dabartiniame Akmenės rajone? Reikalą sunkino, kad nebuvo žinoma A.Wigmore mergautinė pavardė. Buvęs jos sutuoktinis kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją. Ne kažin ką apie buvusią bendražygę malonėjo pasakyti kitas žaliavalgystės idėjų skleidėjas Amerikos lietuvis Viktoras Kulvinskas, pas kurį J.Davidonienė vyko specialiai paklausinėti apie A.Wigmore.

Visus neaiškumus būtų išsklaidžiusi pati A.Wigmore, bet likimas įvykius išdėliojo savaip. 1993-iaisiais ji parašė laišką Lietuvos vegetarų draugijai, pareiškė norą aplankyti gimtąjį kraštą, trumpai išdėstė savo sveikatingumo sampratą. Žodžių junginys "želmenų sultys" Lietuvoje buvo negirdėtas ir nelabai suprantamas. Čionykščiai sveikuoliai vylėsi, kad 1994-ųjų liepą pas juos atvyksianti pasaulyje garsi, o gimtajame krašte nežinoma tautietė viską paaiškins, pamokys, parodys. Tik liepos mėnesio ji nesulaukė: vasario 16-ąją, eidama 85-uosius, mirė per gaisrą apsinuodijusi smalkėmis. Į laidotuves, pasak jose dalyvavusių JAV lietuvių Loretos ir Petro Vainių, žmonės vietoj gėlių nešėsi želmenų puokšteles...

Mergaitė iš Pleikių

Apie kviečių (vėliau ir miežių) želmenis J.Davidonienė viską išsiaiškino pati. Pradėjo auginti, spausti sultis ir, kaip kadaise A.Wigmore, išsikapstė iš sunkių ligų. Atidarė savo sulčių barą. Pasaulyje jau seniai sklandžiusias žinias paskleidė po Lietuvą, nors iš pradžių teko atlaikyti didžiulį tyčinės neigiamos informacijos apie šį sveikatingumo produktą srautą. Ji užsispyrė žūtbūt sužinoti, kur gimusi A.Wigmore - vidinis balsas kuždėjo, kad anksčiau ar vėliau turi pavykti.

Noras yra jėga. Po penkiolikos atkaklių paieškų metų daug kas paaiškėjo. Siūlo galą aptikti padėjo Lietuvos radijo "Sveikinimų rato" klausytojai. Jį mėgsta daugiausia garbaus amžiaus publika, taigi jei kas ir galės padėti, tik jie. Taip nusprendusi J.Davidonienė paskambino į laidą ir tiesioginiame eteryje pateikė nuorodas apie mergaitę, užaugintą senelės (garsios visoje apylinkėje gydovės, žolininkės) ir išleistą į Ameriką, pas jau anksčiau emigravusius tėvus. Tai buvo žinoma iš A.Wigmore autobiografinės knygos.

Atsiliepė telšiškė radijo klausytoja Stasė, kilusi nuo Papilės (Akmenės r.), ir papasakojo iš tėvo girdėjusi apie garsią pribuvėją Mariją Repšienę, be kita ko, gydžiusią Pirmojo pasaulinio karo sužeistuosius ir auginusią mergaitę, kurią išleido pas tėvus į Ameriką. Autobiografijoje A.Wigmore šiltai kalba apie gerąją senelę ir prisimena, kaip pati, maža mergaitė, sukiojosi tarp jos slaugomų sužeistų karių. Sutapo dar daugiau detalių. Bet paaiškėjo, kad M.Repšienė nebuvo tikra Onos senelė. Ji priėmė Varapickienės gimdymą. Kūdikis gimė silpnas, ir R.Repšienė apsiėmė globoti į Ameriką išvykstančios motinos dukrą.              

Į A.Wigmore mergautinės pavardės ir dokumentinių įrodymų paieškas J.Davidonienė įtraukė tiek Akmenės kraštotyrininkus, tiek JAV lietuvius. Tarsi pergalės ženklą ji rodo rezultatą - pažymą iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, skelbiančią, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde Kruopių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje rusų kalba įrašyta, jog 1909 metų kovo 6 dieną pakrikštyta Antano ir Onos (iki santuokos Varneckytės) Varapickių duktė vardu Ona, gimusi 1909 metų kovo 3 dieną Pleikių kaime.

Stebuklinga žolių jėga

Kitais kanalais rasta įrodymų, kad Ona Varapickaitė kartu su dėde atplaukė į Ameriką laivu "USS America" 1922 metų gruodžio 9 dieną. 1930 metų dokumentuose užfiksuota, kad Anna Warap dirba ligoninėje slauge. Tais metais ji ištekėjo už Everetto Arnoldo Wigmore. 1941 metais jiems gimė dukra Wilma, galbūt šiemet aplankysianti motinos gimtinę. 1942 metais A.Wigmore tapo JAV piliete.   

O.Varapickaitė gimė Pleikiuose (keli kilometrai nuo Kruopių), gyveno Dumbriuose (netoli Papilės). Nė viena sodyba neišliko - ištisus kaimus nušlavė sovietinė žemės melioracija. Atrastais garsios kraštietės pėdsakais apsidžiaugė Kruopių bendruomenė. Paminklą, kuriam lėšų surinko amerikiečiai, nuspręsta statyti Kruopių dvaro parke.

"Gerąja senele" vadinta M.Repšienė, apylinkėse žinoma pribuvėja, garsėjo gebėjimu išgydyti net ir beviltiškais laikomus ligonius. Ji buvo baigusi gailestingųjų seserų mokyklą ir derino tuometės oficialiosios ir liaudies medicinos žinias. Augintinei Onai vėliau labiausiai imponavo jos galia pasitelkti gamtoje glūdinčius vaistus žmogaus sveikatai pataisyti. "Mano užtarėja ir geradarė", "jos prisilietimas - kaip angelo", - tokiais žodžiais A.Wigmore apibūdino globėją. Pavojingas sužeistų kareivių žaizdas Repšienė sėkmingai gydydavo dėdama ant jų sutrintų žolių. Sutapimas ar dėsningumas - savo sunkiąsias ligas A.Wigmore išsigydė... žolėmis.       

"Realus įrodymas - mano kūnas, - rašė ji "Kviečių želmenų knygoje". - Po dvidešimties metų gyvenimo ir mitybos, būdingos eiliniam amerikiečiui, jis buvo ligotas ir nusilpęs. Kai pradėjau kramtyti šviežius želmenis ir čiulpti jų sultis bei valgyti šviežius daigus ir žalumynus, jau po kelių savaičių pradėjo silpnėti pūliuojantis kolitas, mane kankinęs ilgus metus. Negalavimas, kurį ypač sunku įveikti tradicinės medicinos priemonėmis, galų gale visiškai pasitraukė. Pajutau energijos antplūdį ir vėl gerai jaučiausi. Suvokiau, kad želmenys yra galingi kūno stiprintojai. Norėdama įrodyti, kad jie padės sveikti ir kitiems, pradėjau dalyti kviečių želmenų sultis kaimynystėje gyvenusiems sunkiems ligoniams ir senukams. Rezultatai apstulbino."   

Lietuva žaliuoja

"Mano misija įvykdyta", - sako J.Davidonienė. 1996 metais ji skaitė pirmąją Lietuvoje paskaitą apie A.Wigmore ir jos idėjas. "O dabar Lietuva žaliuoja", - pašnekovė turi omenyje įvairiose, net ir atkampiose vietovėse auginamus želmenis ir spaudžiamas jų sultis. Daug kur veikia sulčių barai, kuriuose galima rasti ir želmenų sulčių.

"Jaučiuosi padariusi gerą darbą, įprasminusi savo gyvenimą, - neslepia džiaugsmo sveikuolė. - Paminklas A.Wigmore - tarsi visų darbų apvainikavimas." Į paminklo atidarymą ir kitus renginius įvairiuose Lietuvos miestuose ketina atvykti Ann Wigmore fondo, Ann Wigmore instituto, Hipokrato sveikatos instituto ir kitų JAV alternatyviojo sveikatingumo įstaigų atstovai.    

J.Davidonienė prisipažįsta, kad buvo tikras ligų maišas. "Nė vieno sveiko organo". Nesveikatą tik padidino darbas su įvairiomis nuodingomis medžiagomis (ji - chemikė). Kai vaistai ir tradicinė medicina padėti nebegalėjo, teko gręžtis į netradicinę. Moteris išbandė badavimą - pagerėjimas buvo laikinas. Tapusi vegetare, dalyvavo viename vegetarų kongrese Amerikoje. Ten išgirdo apie želmenų sultis, pirmą sykį jų paragavo. Kai gėrė, pamanė: žolė, ir tiek, bet netrukus pajuto jėgų antplūdį. O jėgų nualintam organizmui reikėjo. Ilgainiui ligos buvo įveiktos, energijos lakstant "kaip Figarui" verslo reikalais nepritrūkdavo. Kurį laiką ji buvo tapusi dvarininke - želmenims auginti įsigijo dvariuką Vilniaus rajone.  

Lankytojai J.Davidonienės sulčių barą, kol jis veikė, užplūsdavo rudenį, prasidėjus viršutinių kvėpavimo takų ligų bumui, ir pavasarį. Stiprinti per žiemą nusilpusį organizmą želmenų sultys labai tinkamos - apie 90 vitaminų ir mikroelementų vienoje vietoje, neprilygs jokie sintetiniai vitaminai ir papildai.    

Ištrauka iš Ann Wigmore "Kviečių želmenų knygos" ("The Wheatgrass Book")  

"Dažnai prisimenu tas dienas, kai pradėjau eksperimentus su kviečių želmenimis. Visada stebėdavausi, kiek pastangų reikia išrauti žolei sode. Kiek vėliau supratau, kad jėga, kuri šitaip priešinasi mano pirštams, gali pakeisti ir atgaivinti žmogaus organizmą.

Dabar žinau tai dar geriau. Po daugelio tyrinėjimų metų esu įsitikinusi, kad šiandien labiausiai mums reikia iš esmės pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą - tapsime stipresni ir sveikesni, įveiksime daugybę kitų pasaulį dabar kamuojančių problemų.

Ilgą laiką Vakarų pasaulis žaidė su žmonių sveikata. Daugiau kaip 50 procentų mūsų maisto buvo įpakuoti pusgaminiai ar konservuoti produktai. Gaminant juos naudojami bene trys tūkstančiai įvairių cheminių priedų, nors įrodyta, kad jie gali sutrikdyti subtilų elektrocheminį smegenų ir nervų sistemos balansą. Laimė, jūs ir aš galime tai pakeisti. Paprastomis mūsų gyvenimo būdo permainomis. Naudodami daugiau pačių pasigaminto maisto - žalumynų ir daigų. Taip pat šviežio maisto, įsigyto ūkiuose ar natūralaus maisto parduotuvėse.

Daugelio mūsų mitybos įpročiai apgailėtini. Daugelis tiki įvairiais mūsų visuomenės sukurtais sveikatos mitais. Sveikata nėra tėvų ar senelių dovanota. Žinoma, geri genai yra gerai, tačiau dėl prastos sveikatos turėtume kaltinti save pačius. Baisi klaida nejausti savo atsakomybės dėl to arba kaltinti kitus.

Jeigu jūs kada nors visiškai kontroliavote savo sveikatą, jautėtės laisvas ir švarus viduje, turėjote daug energijos ir pasitikėjote savimi, žinote, koks nuostabus tas pojūtis. Negaliu pažadėti, kad vien tik kviečių želmenų sultys padarys jus tokius, tačiau jos jums padės, jeigu apsisprendėte laikytis sveiko gyvenimo būdo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"