TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Angliškumo pamokos

2012 06 30 4:00

Spausdiname taip pavadinto Rusijos žurnalisto Viačeslavo Kostiakovo straipsnio skyrių "Svečiuose pas karalienę".

Karalienės Elžbietos II šešiasdešimtmečio soste minėjimas labai sudomino rusus. Ir ne tik renginių įspūdingumu. Jiems kilo įvairių palyginimų, klausimų...

Pavyzdžiui, kaip per šešiasdešimt metų karalienė sugebėjo ničniekuo nesusitepti: nei kyšiais, nei giminyste, nei valdžiai naudingų įstatymų prastūmimu, nei naujų rezidencijų statybomis, nei "British Petroleum" interesų lobizmu, nei monarchijos priešininkų (o jų Anglijoje nemažai) įkalinimu. Kodėl Elžbietos II vaikaičiai nemėgina išsisukti nuo kariuomenės arba kodėl netampa (skirtingai negu mūsų aukštųjų valdininkų vaikai ir vaikaičiai) stambių korporacijų valdybų nariais?

Arba kodėl karalienė, pavargusi nuo valdymo, nepadarė rokiruotės ir nepasodino į sostą kurio nors savo giminaičio? Matant, kaip daugiatūkstantinės minios sveikina karališkąjį kortežą, važiuojantį Londono gatvėmis, kilo noras pasidomėti: o kas tuos žmones suvežė, iš kokių grafysčių, kokios profesinės sąjungos sumokėjo už autobusus? Nejaugi tos minios susirinko savo noru?

Man sunku įsivaizduoti, kad Londono policininkui, sėkmingai išvaikiusiam su "Jos Didenybės vyriausybe" nesutinkančiųjų demonstraciją, būtų suteiktas butas Čelsyje. Ar galima įsivaizduoti ir tai, jog už valdančiąją partiją per parlamento rinkimus Londone balsuotų 30 proc., o Jorkšyro grafystėje - 98,7 proc. gyventojų.

Neįmanoma įsivaizduoti, kad karalienė išsikviestų į Bakingamo rūmus kokį nors oligarchą ir pasiūlytų jos jubiliejaus proga pastatyti naują apžvalgos ratą, o tas negalėtų atsisakyti. Be galo sunku įsivaizduoti, kad Anglijoje dar vakar niekam nežinomas liejimo (ar kitokio) cecho meistras ūmai taptų peru ir būtų paskirtas atstovauti Jos Didenybei Australijoje arba Kanadoje.

Negalima nė įsivaizduoti, kad policija "supakuotų" Londono gyventoją ir įgrūstų į autobusą su grotelėmis vien už tai, jog jis prisisegė prie krūtinės baltą juostelę arba šūktelėjo: "Šalin karalienę!" Ir jau, savaime aišku, nei Didžiosios Britanijos parlamentas, nei atgyvenę Lordų rūmai negalėtų per kelias valandas prastumti įstatymo, galinčio įaudrinti viešąją nuomonę. O karalienė ta proga susigraudinusi apsiašarotų ir prispaustų savo antspaudą.

***

Žvelgiant iš Maskvos į Londoną tokių "neįmanoma" ir "neįsivaizduojama" būtų galima išvardyti šimtus. Specialistai tvirtina, kad dabartinė mūsų Konstitucija didele dalimi nusirašyta nuo prancūziškosios ir amerikietiškosios. Ir tai gerai. O štai anglai visai neturi Konstitucijos. Užtat turi teisę. Tai teisei paklūsta ir karalienė, ir premjeras, ir deputatai, ir teisėjai, ir visuomenė.

Ir jų teisė veikia ne šiaip taip (rusiškai "chudo-biedno"), o iš tikrųjų. Štai kodėl per iškilmių kulminaciją, kai Elžbietos II garbei orkestras užgrojo senamadišką ir politiškai seniai atgyvenusį himną "Valdyk, Britanija", giedojo visa aikštė. Juk jame yra žodžiai: "Britons Never Will Be Slaves" ("Britai niekada nebus vergai"). Himną, kuriame būtų sakoma: "Rusai niekada nebus vergai", giedočiau ir aš...

Parengė Osvaldas Aleksa

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"