TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Antipalaima

2011 05 28 0:00
Laiko keitimo procedūros neišvengia net Londono Didysis Benas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tie išradimai buvo šlovinami kaip pažangos švyturiai, bet netrukus atsiskleisdavo jų tamsioji vieta. Štai dešimt išradimų, kurie, užuot lengvinę gyvenimą, šiandien kelia rūpesčių.

Net didžiausi žmogaus genialumo gynėjai turi pripažinti - kai kurie išradimai neišlaikė egzamino. Kartais jais naudojamasi visiškai kitaip, negu buvo planuota, kitais atvejais paaiškėja, kad turi šalutinį poveikį, labai kenksmingą. Tačiau nepaisome to ir naudojamės tais išradimais, net kai iš karto pastebime trūkumus. Būname tiesiog siaubingai trumparegiški.

Daugelio nevykusių išradimų pasekmes galima kaip nors taisyti, bet tai nelengva. Kartais tik tarptautinis spaudimas arba neišvengiamos katastrofos šmėkla padeda pašalinti juos žmonijos labui.

Tad kaipgi toliau plėtoti technologijos pažangą nedarant didžiulės žalos? Ar turime tobulėti bet kokia kaina, guosdamiesi viltimi, kad visos problemos ateityje išsispręs savaime? Ar nuo pat pradžių reikia veikti atsargiai ir išmintingai? Nevykusių išradimų rinkinys, kurį netrukus pateiksime, galėtų padėti ieškant atsakymų į tuos klausimus ir skatintų apmąstyti kasdienius mūsų pasirinkimus.

1. Laiko keitimas

Du kartus per metus atliekame ypatingą ritualą. Rudenį turime vieną dieną 25 valandų, pavasarį - 23 valandų. Laiko keitimas teoriškai turėtų leisti mums geriau naudotis šviesa ir taupyti energiją. Tas taupymas, pavyzdžiui, Ispanijoje sudaro mažiau nei 0,5 procento. O šalutinis efektas yra tarsi masinis "jet-lag" (organizmo paros ritmo sutrikimas reaktyviniu lėktuvu perskridus kelias laiko juostas). Jis trunka keletą parų, be kitokio poveikio, yra susijęs ir su žmonių bei naminių gyvulių miego sutrikimais. Taip pat tenka suderinti informacijos sistemų veiklą, traukinių ir lėktuvų tvarkaraščius, mašinų darbą fabrikuose. Lenkai prisiminė, kad pirmąkart laikas buvo pakeistas hitlerininkų okupacijos metais... Šiandien sunku jį atšaukti, nes laikrodžius pasuka visos Europos valstybės, išskyrus Islandiją.

2. Plastikiniai buteliai

Dar prieš pusšimtį metų naudotasi tik stikliniais buteliais. Plastikas paplito septintąjį dešimtmetį, kai ištobulėjo pramoniniai procesai ir kai nafta, iš kurios jis gaminamas, kainavo dar nedaug. Šis produktas, kadaise laikytas naujoviškumo ženklu, šiandien tapo blogio įsikūnijimu. Problema yra tai, kas vyksta toliau, kai nustojame naudotis plastiku. Skaičiai priklauso nuo gamybos proceso, bet kiekviena pakuotė suyra vidutiniškai per 700 metų. Be to, net 80 proc. jo neįmanoma perdirbti. Daugelis plastiko gaminių turi nuodingųjų medžiagų, tokių kaip bisfenolas A.

Padėtis paradoksali: 90 proc. vandens buteliuose vertės sudaro pakuotės kaina, o butelis - prasčiausias jo laikymo būdas. Norint pagaminti milijardą plastikinių butelių reikia 100 mln. litrų naftos. Ekspertai sutaria, kad tai reikia keisti - pavyzdžiui, grįžti prie stiklo arba vietoj minkšto pakuotės plastiko naudoti tvirtą medžiagą, tinkančią daugkartiniam vartojimui.

3. Plastikiniai pirkinių maišeliai

Šių maišelių istorija panaši į plastikinių butelių, panašios ir problemos. Yra dešimtmečius, gali grėsti jūros organizmų gyvybei, o juos gaminant susidaro milžiniškas kiekis anglies dioksido. Manoma, kad vidutinio dydžio Europos šalyje kiekvienas gyventojas kasmet sunaudoja 200-250 plastikinių maišelių. Dauguma jų neperdirbami. Tai reiškia beveik 500 tūkst. tonų anglies dioksido emisiją. Kai kuriose šalyse, miestuose ir prekybos tinkluose jau draudžiama naudoti plastikinius maišelius arba klientai verčiami už juos mokėti. Todėl žmonės ima ieškoti alternatyvių sprendimų. Galimybių nestinga: daugkartinio naudojimo, popieriniai, suyrantys maišeliai ir, žinoma, tradiciniai pirkinių vežimėliai. Tai įrodymas, kad sutelkus jėgas galima išspręsti daugelį aplinkos apsaugos problemų.

4. Genetikos ir biologijos patentai

Karštai diskutuojama dėl genų sekvencijos arba cheminių junginių patentavimo. Medicinoje tokia praktika naudojama nuo XX amžiaus pradžios. Kai kurie ekspertai mano, kad negalima šito leisti ko nors, egzistuojančio gamtoje, atžvilgiu. Juk tokiu pagrindu būtų galima užregistruoti atskirus skaičius ir priversti žmoniją mokėti už jų naudojimą. Kiti argumentuoja, kad kitaip firmoms neapsimokėtų atlikti tyrimų. Jungtinėse Valstijose įregistruota daugiau kaip 40 tūkst. patentų, susijusių su žmogaus genetika, nors pačių genų negalima patentuoti, nes tai "natūralūs produktai". Biopatentų priešininkai tvirtina, kad jie stabdo medicinos pažangą, pirmiausia - pigesnių gydymo metodų raidą.

5. Programavimo patentai

Idėjų, skirtingai nei konkrečių išradimų, negalima patentuoti. Programavimas yra pusiaukelė tarp tų dviejų sąvokų - pavyzdžiui, algoritmai. Patentai šioje srityje kelia karštus ginčus ir tarp pačių informatikų, ir tarp įstatymų leidėjų. Nors Jungtinėse Valstijose tai pripažįstama kaip būtinybė technologijos sričiai išlikti, visuomenės nuomonės spaudžiama Europos Sąjunga atmetė tokį sprendimą. Dar kai kam atrodo, kad programavimo patentai, nors tam tikru požiūriu stabdo inovacijas, vis dėlto jau taikomi daugelyje šalių, todėl reikia juos gerbti - esą taip galima išvengti ginčų ir procesų. Visi baiminasi patentavimo trolių, arba firmų, kurios naudojasi teise, kad užsidirbtų, nors neplėtoja jokių naujų technologijų.

6. Gyvsidabrio termometrai

1714 metais vokiečių inžinierius Piteris Gabrielis Farenheitas sukonstravo prietaisą, kuris sulaukė visuotinio pritaikymo ir medicinos, ir meteorologijos srityse. Tas išradimas pritapo beveik visuose išsivysčiusių kraštų namų ūkiuose. Tik vėliau nustatyta, kad termometruose esantis gyvsidabris daug pavojingesnis žmonėms ir aplinkai, negu manyta iki tol. Šio sunkiojo metalo garai gali pažeisti inkstus ir nervų sistemą. Šiandien temperatūra matuojama kitais metodais, nenaudojant gyvsidabrio. Daug vyriausybių nusprendė pakeisti medicininius prietaisus, kuriuose jo buvo, gyventojai taip pat prašomi atnešti senus termometrus į specializuotus atliekų surinkimo punktus. Rezultatas - beveik visuose Europos miestuose ir daugelyje pasaulio ligoninių gyvsidabrio termometrus pakeitė kitokie, tarp jų ir elektroniniai.

7. "Spam" - interneto šiukšlės

1994 metų balandžio 12-ąją advokatams Laurence'ui Canteriui ir Marthai Siegel kilo geniali mintis: reklamuoti savo paslaugas "Usenet" sistemos interneto diskusijų grupėse. Taip nesąmoningai buvo išrastas vadinamasis spamas - masiškai siunčiama informacija, kurią gavėjai laiko nepageidautina.

DEC firmos darbuotojas panašią akciją įvykdė 1978 metais - pasiuntė vieną žinią 320 gavėjų (visų adresus turėjo įrašyti ranka - internetas buvo toks jaunas, kad neturėjo net galūnės com). Šiandien tinkle kasdien skraido daugiau kaip 180 mln. elektroninio pašto šiukšlių, reklamuojančių beveik viską. Atsakydami į jas galime tapti įsilaužėlių aukomis. Šiukšlių specialistai geba ne tik siųsti mažiau ar daugiau suasmenintas žinias, bet gali ir užkrėsti virusais šimtus, kartais net tūkstančius kompiuterių, paversti juos "zombiais" ir panaudoti savo tikslams. Pavyzdžiui, mums nežinant siuntinėti dar daugiau šiukšlių. Deja, šį karą kol kas laimi šiukšlintojai, apsaugos sistemos jų neįveikia.

8. Branduolinis ginklas

Galima diskutuoti, ar ginklas - blogas išradimas, o galbūt problema yra žmonės, kurie juo naudojasi. Tačiau dėl vieno dalyko sutaria beveik visi - iš arsenalo, sukurto per visą istoriją, branduolinis ginklas laikomas vienu pavojingiausių. Istorikai iki šiol svarsto, ar atominių bombų panaudojimas Hirosimoje ir Nagasakyje padėjo išvengti konflikto eskalavimo ir dar dramatiškesnių jo pasekmių. Šaltojo karo metais buvo sumanyta vadinamoji atgrasinimo teorija - eufemizmas apibūdinti situacijai, kai valstybė turi branduolinį ginklą tam, kad netaptų agresijos objektu. Šalys, kurios vadovavosi tokia doktrina, iki šiol laiko "atgrasinimo" arsenalus, nors, tarkime, Pietų Afrikos Respublika įrodė, kad galima jų atsisakyti. Be to, didžioji dalis branduolinės ginkluotės tiesiog paseno, todėl ir taip gali sukelti didesnių ar mažesnių katastrofų.

1994-aisiais grupė Amerikos ekspertų apskaičiavo, kad per 50 metų JAV investavo maždaug 5,5 mlrd. dolerių į savo branduolinio arsenalo plėtrą ir išlaikymą. O juk jį buvo galima panaudoti kilnesniems tikslams. Branduolinėse galvutėse esančias medžiagas visai nesunku paversti atominių elektrinių kuru. Ironijos viršūnė yra tai, kad didžiąją dalį to ginklo tiesiogiai kontroliuoja prezidentas Barackas Obama, Nobelio taikos premijos laureatas.

9. Šiukšlių sąvartynai

Europos šalies gyventojas sukaupia vidutiniškai 500 kilogramų šiukšlių per metus. Jų perdirbimas šiek tiek apribojo tą problemą, bet jei vis dėlto skaičiuotume planetos mastu, rezultatas keltų didžiulį nerimą. Iš pradžių šiukšlių klausimas buvo sprendžiamas paprastai: ieškoma vietos netoli užstatytų rajonų, ten kasama gili duobė ir į ją verčiamos atliekos. Taip atsirado sąvartynai, kurie laikui bėgant pasiekė neįsivaizduojamą dydį. Jie teršia gruntinius vandenis, skleidžia tikrai šlykštų kvapą.

Ar yra alternatyva? Visų pirma reikėtų mažiau pirkti - mažiau teks išmesti. Nereikalingus daiktus galima atiduoti pagalbos prašantiesiems arba parduoti per interneto aukcionus, pavojingiausias medžiagas - pristatyti į specializuotus punktus. Tada bent jau būsime tikri, kad visa tai neatsidurs sąvartyne, nenuodys aplinkos, kurios būklė ir taip apverktina.

10. Pasiansas ir kiti žaidimai "Windows"

Kai kas juos vadina - ir visiškai pagrįstai - "veiksmingiausia priemone žlugdyti darbo našumą XX amžiaus pabaigoje". Dešimtąjį dešimtmetį "Microsoft" be jokios blogos valios įdiegė žaidimą į "Windows 3.0" sistemą. Labai greitai pasiansas tapo laiko leidimo įstaigoje simboliu. Pirmą tokį žaidimą, dar vadinamą "Klondaiku", sukūrė "Microsoft" dirbantis stipendininkas Wesas Cherry. Nors jo kūrinys buvo labai populiarus, vyrukas negavo jokio atlygio. Tikriausiai tie, kurie leidžia laiką žaisdami pasiansą arba "Super" - kitą populiarų "Windows" sistemos žaidimą, neturėdami tokių pramogų mėgintų "užmušti" laiką kitais būdais, pavyzdžiui, plepėdami koridoriuje. Nemažai žmonių mano, kad norint išvengti nereikalingų pagundų šiuos žaidimus reikėtų uždrausti. Tačiau vyksta kaip tik priešingai. Tai ne naujiena. "Mac'S" siūlo šachmatus, o kai kurios "Linuks" versijos - savas pasianso atmainas.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"