TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Apatinių drabužių dizainerė S. Rapalytė garsi būti nesvajojo

2015 01 12 6:00
Sonata Rapalytė.

Ne tik Europoje, bet ir Amerikoje žinomos apatinių dizainerės iš Lietuvos Sonatos Rapalytės gyvenimo istorija – tarsi Holivudo filmas, kuriame netrūksta nei ašarų, nei laimingų atsitiktinumų. Niekada nesvajojusi būti garsi, ji į gyvenimą kabinosi Anglijoje, išvažiavusi rinkti šparagų, gėlių ir braškių. Tačiau meilė siuvimui ir vaikystėje dovanų gauta siuvimo mašina S. Rapalytės karjerą apvertė aukštyn kojomis. 

Dabar jos nuolatinių klienčių sąraše yra tokios žvaigždės kaip Carmen Electra, Hayley Atwell ir Caroline Flack. Šiandien S. Rapalytė yra geidžiama madingiausių pasaulio žurnalų „Vogue“, „Glamour“, „Cosmopolitan“, „Grazia“, „Elle” pašnekovė. Jų ji įvardinama kaip viena garsiausių Anglijos apatinių dizainerių.

Lemiama tetos dovana

S. Rapalytė gimė Klaipėdoje, o augo Gargžduose. Būdama maža ji labai mėgo puošti savąsias lėles, kurti joms drabužius, todėl teta dešimties sulaukusiai mergaitei padovanojo tikrą siuvimo mašiną. Iš pradžių įgūdžius tobulinusi S. Rapalytė ir tesiuvo drabužius žaislams. Vėliau ji ėmėsi aprangos ir sau ar draugėms. Didžiausias gaminys, kurį paauglė pasiuvo pati, buvo paltas.

Sulaukusi keturiolikos siuvėjos amato mokytis S. Rapalytė išvyko į Varnius. Ten ji praleido puspenktų metų. Kitas žingsnis – buhalterijos studijos Klaipėdoje, užtrukusios pustrečių metų.

Dar studijų metu S. Rapalytė pirmą kartą išvyko į Angliją padirbėti. Tuomet pusmetį Esekse ji skynė braškes.

Gavusi diplomą mergina dar sykį nusprendė laimę mėginti Didžiojoje Britanijoje. Baltaranke savęs nelaikanti lietuvaitė buvo įsitikinusi, kad susitaupyti pinigų ateičiai ji šioje šalyje galės greičiau nei kur kitur. Kurį laiką S. Rapalytė rinko šparagus ir gėles. Tol, kol trys kartu besidarbavusios merginos nusprendė – joms būtina persikelti gyventi į Londoną.

Be kalbos žinių – į restoraną

S. Rapalytė iki šiol su šypsena prisimena pirmąjį didmiestyje nuomotą kambarį, kuriame glaudėsi keturiese ir tam, kad liktų bent kiek vietos, miegojo ant žemės.

„Nemokėdama anglų kalbos sugebėjau įsidarbinti padavėja. Buvo tikrai įdomi patirtis“, - prisiminė pašnekovė.

Gyvenimas gerokai pradėjo keistis tuomet, kai lietuvaitė tapo „Gascogne“ restorano komandos nare. Jį dar 1990 metais Londone atidarė grupės „Depeche Mode“ muzikantas Andy Fletcheris.

„Endis, taip jį vadiname, yra nuostabus viršininkas. Jis, jei neišvykdavo į gastroles, kasdien ateidavo į restoraną. Rytą visuomet pradėdavome kartu išgerdami kavos. Endis – vienas iš geriausių mano sutiktų žmonių“, - pasakojo S. Rapalytė.

2001-ųjų Kalėdas visi darbuotojai, kurie Londone neturėjo giminių, šventė boso namuose...

Darbu restorane ji mėgavosi trejus metus. Prancūziško stiliaus restorane, kur buvo galima pasigardžiuoti ir pagal ypatingus receptus gaminamais traškučiais bei mėsainiais, metų metus lankydavosi tie patys klientai.

„Pas Endį grįžti norėdavo ne tik klientai. Kolektyvas čia taip pat nelabai kito“, - prisiminė S. Rapalytė.

Italų aplaidumas suteikė galimybę

Tuo metu „Gascogne“ padavėja dirbo ir aktorė, pažinojusi apatinių drabužių dizainerę Damaris Evans. Kolegė lietuvaitei papasakojo apie kūrėją ištikusią nesėkmę – dėl neaiškių priežasčių iš Italijos grįžo nepasiūta nauja apatinių kolekcija.

„Viskas vyko tarsi pagreitintam kine. Išsyk nusipirkau siuvimo mašiną ir paskambinau Damaris. Ji sutiko, kad įsiliečiau į jos komandos gretas“, - sakė S. Rapalytė.

Kurį laiką ji dirbo ir siuvėja, ir padavėja. Tačiau užsakymų krūvis apatiniams drabužiams didėjo. Reikėjo priimti sprendimą. Ir S. Rapalytė pasirinko – siuvimas.

„Labai norėjau išmokti kurti apatinį trikotažą. Namai buvo virtę fabriku! Audinių, karoliukų, nėrinių... - pasakojo pašnekovė. - Apatinius matuodavausi ant savęs. Taip gimė ne vienas kūrinys“.

D. Evans apatinis trikotažas buvo parduodamas garsiuose prekybos tinkluose. S. Rapalytė siuvo ir tokius šedevrus, kurių komplektas kainuodavo po maždaug 20 tūkst. eurų.

„Kartą tris naktis nesitraukiau nuo užsakymo – turėjome pasiūlyti aštuonerias kelnaites, kainavusias po daugiau nei 500 eurų“, - prisiminė S. Rapalytė.

D. Evans komandoje S. Rapalytė buvo išdirbusi jau šešerius metus. Tuomet nuo per didelio krūvio mergina sunkiai susirgo. Kaip tik ligos metu lietuvaitė sulaukė draugo italo pasiūlymo persikelti į Italiją ir ten imti mokyti anglų kalbos. S. Rapalytė, nebijanti iššūkių, nusprendė dar sykį keisti gyvenimo kryptį. Tačiau pabėgti nuo siuvimo ji nebesugebėjo. Per metus laiko, kol gyveno Italijoje, sukūrė pirmą savąją apatinių drabužių kolekciją. Išsyk po to ji vėl grįžo į Angliją. S. Rapalytei buvo didelė staigmena, kad nė viena iš parduotuvių nesutiko prekiauti jos gaminiais.

„Tam, kad išsilaikyčiau, vėl grįžau į „Gascogne“. Atlyginimo pakako pragyventi ir kurti. Rankų nenuleidau. Ir po kurio laiko mano apatiniu trikotažu ėmė prekiauti „Glamorous Amorous Lingerie Boutique “. Užsakovų atsirasdavo vis daugiau“, - sakė S. Rapalytė.

Lietuvoje nežinoma

Savo kūrinius ji ėmė pristatyti parodose, atidarė internetinę parduotuvę. Kokybišką apatinį trikotažą pirmiausia įvertino amerikiečiai. Britai, pasak S. Rapalytės, yra gana konservatyvūs, todėl atviresni, drąsesni modeliai jiems ne visada priimtini.

Daug dėmesio sulaukė lietuvaitės darbai, gimę iš tokio paties prabangaus kokybiško gipiūro kaip Kembridžo hercogienės Kate Middleton vestuvinė suknelė.

„Naudoju ir liną, šilką, šifoną, nėrinius, brangius karoliukus. Populiariausios apatinių spalvos – balta ir juoda. Pastaruoju metu pirkėjai pamėgo ir švelnius pastelinius atspalvius“, - sakė S. Rapalytė.

Idėjas ji galvoja Anglijoje, o apatinis trikotažas realybe virsta Lietuvoje. Būtent gimtinėje siuvami visi „Sonata Linguerie“ pavyzdžiai.

Pirmiausia internete lietuvę kūrėją pastebėjo „Vogue“ žurnalas. Netrukus straipsnį parašė ir „Cosmopolitan“, kelių populiarių internetinių dienoraščių autoriai.

„Tuomet viskas įsisuko labai greitai“, - sakė S. Rapalytė.

2010 metais ji įkopė į geriausių Anglijos apatinių dizainerių olimpą. Jos kūriniais pradėjo prekiauti daugelis prabangaus apatinio trikotažo internetinių parduotuvių. S. Rapalytės ištikimiausių klienčių ratas – nuo Anglijos iki Australijos. Na, dizainerė neapsiroboja vienu kontinentu... „The Sun“, „Glamour“, „Grazia“, „Vogue“, „Cosmopolitan“, „Women's Wear Daily“, „Lingerie Insight“ ir kiti spaudos leidiniai vienas po kito kvietė ir kviečia ją pokalbiui, spausdino ir spausdina jos kolekcijų nuotraukas.

S. Rapalytė vienintelė iš visų Anglijos apatinio trikotažo kūrėjų buvo išrinkta dalyvauti „UK Top Models“ filmavimuose. Jos sukurtus apatinius dėvėjo šio projekto dalyvės.

Šešiolika metų Anglijoje gyvenanti ir pasarąjį dešimtmetį itin daug kurianti lietuvė, papuošusi ne vieną raudonojo kilimo garsenybę intriguojančius rankų darbo kūriniais, Lietuvos publikai pirmą kartą prisistatė tik kiek mažiau nei prieš metus.

„Taip jau būna... Turbūt ne vienam lietuviui yra žinomas jausmas, kai svečiame krašte tave labiau pažįsta nei savame. Bet juk tai normalu, kai gyveni ir kuri kitur“, - tvirtino S. Rapalytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"