TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Aplankykite Šėtono universitetą

2008 01 19 0:00

Garsiame universiteto mieste Salamankoje Ispanijos vakaruose yra požemis (Cueva de Salamanca). Nuo nebeatmenamų laikų jis laikomas viena slėpiningiausių ir gūdžiausių šalies vietų. Pasakojama, kad jame kadaise gyvenęs pats Šėtonas.

Legenda sako, kad požemį iškasęs antikos didvyris Heraklis. Jis "užpildė" požemį žiniomis, kad vietos gyventojai galėtų suartėti su graikų mokslais ir kultūra. Viduramžiais požemyje buvo įkurdinta švento Sebriano bažnyčios zakristija ir, spėjama, slaptas sueigas rengdavo alchemikai, juodosios magijos atstovai, nekromantai, burtininkai ir raganos. Tais laikais Salamanka jau buvo universiteto miestas.

Universitetas čia įkurtas dar 1218 metais. O požemyje, pasak žodinių ir rašytinių liudijimų, jaunimą mokė Šėtonas. Septyneriems metams jis išsirinkdavo septynis studentus, kad išmokytų visokios velniavos, o po to kaip mokestį už mokslą pasiimdavo vieno iš mokinių sielą. Remiantis kitomis versijomis požemio profesorius buvo ne Šėtonas, o tik Senojo testamento piktasis demonas Asmadėjus arba kažkoks raguotas baisuoklis vardu Bafometas.

Rašytojas Tomasas Iho, knygos "Salamankos legendos" autorius, pasakoja: "Su požemiu siejama daugybė legendų. Neva XVI amžiuje čia gyvenusios garsios raganos Marija Morsilja ir Fransiska de la Trecha yra senovės burtininkės Selestinos giminės. Ši savo ruožtu buvusi pabaisos Marialvaros su moters kūnu ir ožkos kojomis bičiulė. Pasak legendų, raganos siųsdavusios ligas, sukeldavusios epidemijas, gaisrus, nederlius ir taip toliau. XVIII amžiuje požemyje apsigyvenęs Torresas Villaruelis buvo paskutinis alchemikas ir burtininkas, aprašytas kronikose."

Garsiausiu "požemio universiteto" absolventu laikomas markizas de Villena, gyvenęs XIV ir XV amžių sandūroje. Jis taip perprato mokslus, kad apgavo net patį Šėtoną. Mat po "septynmetės" būtent markizui burtai lėmė savo siela susimokėti už mokslus ir keliauti į pragarą. Bet vietoj sielos jis pragaro pasiuntiniui įdavė savo šešėlį. Markizas sėkmingai išėjo iš požemio, tiesa, kaip pasakojama, iki gyvenimo pabaigos neturėjo šešėlio.

Legendinis markizas turėjo gyvą prototipą - Doną Enrikę Aragonietį, pramintą "nekromantu", t. y. specialistu, gebančiu bendrauti su mirusiųjų sielomis. Ispanijos inkvizicija neabejojo Dono Enrikės ryšiais su Šėtonu ir po mirties lauže sudegino jo teologinius veikalus.

Bažnyčios tėvai nelabojo kurstymais aiškino ir Enrikės poelgius. Tik vedęs pagarsėjusią gražuolę, jis netrukus atidavė ją karaliui Henrikui III mainais už įtakingo Kalatravos riterių ordino didžiojo magistro pareigybę. Kad sandoris atrodytų padorus ir suprantamas aplinkiniams, Enrikė-nekromantas paskelbė esąs impotentas, nors toks nebuvo: to įrodymas - gausūs jo palikuonys, tiesa, išvydę pasaulį neteisėtai, po romantiškų nuotykių su damomis iš karaliaus aplinkos. Būdamas neišvaizdus jis, kaip buvo manoma, gundydavo moteris piktosios dvasios talkinamas.

Kalbant apie gebėjimą bendrauti su numirėliais, tai nekromantija Salamankoje vertėsi daugelis. Istorikas Chozė Luisas Kassas pasakoja: "Įdomu, kad viduramžių antkapiai Salamankoje turi nedideles angas. Jas darydavo tam, kad būtų galima iššaukti mirusiojo sielą, kitaip tariant, per tas angas vykdavo bendravimas su anuo pasauliu. Apie šitokią praktiką Salamankoje sukurta daug šiurpių legendų."

Penkiolikto šimtmečio pabaigoje "Salamankos požemio" nešlovė pasiekė tokį mastą, kad Ispanijos karalienė Izabelė Katalikė įsakė visiems laikams užmūryti Šėtono buveinę. Praslinko 100 metų. Švento Sebriano bažnyčia sugriuvo, ir įėjimas į požemį vėl atsivėrė. 1993 metais vietos valdžia pavertė požemį muziejumi. Iki šiol ten drįsta leistis tik nieko neįtariantys turistai užsieniečiai. Šiurpios legendos apie Salamankos požemį tebėra gyvos ispanų atmintyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"