TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Aplink klaidžioja ječiai

2011 09 24 0:00

Permėje įvyko Rusijos nepažintų reiškinių tyrinėtojų konferencija. Jos dalyviai fiksuoja sniego žmogaus pėdsakus.

"Jetis laužo šakas arba viršūnes - žymi teritoriją, - aiškino Igoris Burcevas, tarptautinio gominologijos centro direktorius. Mums nebereikia rinkti sniego žmogaus egzistavimo įrodymų - jų daugiau negu pakankamai." O Kemerovo srities vadovas Amanas Tulejevas pažadėjo milijono rublių premiją tam, kas suras paslaptingąją būtybę.

Girinio beieškant

Kai tik Kirovo srityje gegužę pasirodo pirmieji uodai, kriptozoologas Anatolijus Fokinas traukia į mišką, nusirengia nuogas ir stovi, kol kraugeriai sukandžios nuo galvos iki pėdų. Sutinusį kūną tris paras gelia, bet Anatolijus patenkintas: organizmas gamina fermentą, kuris leis nebejausti įkandimų skausmo. Jam to labai reikia: kiekvienais metais, kol šilta, Fokinas gyvena miške. "Aš šituose kraštuose užaugęs ir prisimenu senelės pasakojimus apie girinį. Turbūt girdėjote versiją, kad girinis - tai ir yra sniego žmogus?" Jis pasiryžęs žūtbūt jį surasti. Ne sugauti, pasodinti į narvą, bet nors nufotografuoti.

Savo paieškoms Anatolijus pasirinko 90 kilometrų ilgio ir 50 kilometrų pločio miško masyvą. Pirko trobą ištuštėjusiame Razbojnyj Bor kaime, į kurį galima atvažiuoti tik visureigiu. Iš kitos masyvo pusės pirko dar vieną pirkią. Gyvendavo jose pamainomis ir, kol aparatūra miške tykojo girinio, šnekėjosi su žmonėmis.

Seniausia jo išgirsta istorija atsitiko 2001 metų spalį. Jėgeris Borisas Liberovas iš Suvodės gyvenvietės išėjo į mišką pašaudyti jerubių. Kažkuriuo momentu išgirdo, kaip netoliese traška šakos. Pasuko galvą ir pamatė dvi būtybes, apžėlusias pilkai žilu kailiu - kažką tarpinio tarp beždžionės ir žmogaus. Vienas - trijų metrų ūgio, kitas - sulig žmogumi. Jėgeris spruko, kiek kojos neša. Vėliau su ječiu susidūrė Kozlovų šeima, važiuodama per mišką. Dar vėliau vietinis medžiotojas Andrejus Skriabinas. Sėdėdamas prie laužo, jis nugara pajuto, kad už jo kažkas yra. Atsigręžė - už kokio šimto metrų dunksojo milžiniška žila figūra.

Keisti milžinai

A. Fokinas neseniai pakeitė dislokacijos vietą ir susirado "bazę" dar atkampesniame Viatkos rajone, už 350 kilometrų nuo Kirovo miesto. Bet jam vis dar skambina iš Razbojnyj Boro. Praėjusį rudenį ten tėvas su sūnumi išėjo į mišką grybauti ir pamatė, kaip už krūmų sparčiai juda didelė būtybė, apaugusi pelenų spalvos kailiu. Dar prieš dešimtį metų Viatkoje buvo aptarinėjama kita sensacija: pensininkas Valerijus Sergejevas miško take užtiko basų kojų pėdsakus. Pėdos ilgis buvo 35 centimetrai! Pats V.Sergejevas tvirtino, kad nuo 1969 metų keturis kartus buvo sutikęs jetį. Išmatavus pėdsako išlieją pagal žingsnio plotį apskaičiuota, kad būtybė buvusi 2 metrų 30 centimetrų ūgio.

A.Fokinas per paieškų metus padarė išvadą: Viatkos apylinkėse gyvena visa šeima panašių į žmogų būtybių. "Aš būtinai bent vieną surasiu, neabejokite!" - sako jis. Atrodo, kad jam rūpi visai ne milijonas...

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"