TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ar Hamletas nunuodijo astronomą T.Brahe?

2009 02 28 0:00

Prieš keturis šimtmečius įvykdytos paslaptingos žmogžudystės paslaptis - kurioje ir yra karaliaus rūmų intrigų, ir ekscentriškas mokslininkas su auksine nosimi - galbūt bus atskleista atidarius dano astronomo Tycho Brahe kapą Prahos katedroje, viename iš senamiesčio perlų.

"Nenoriu mirti kaip Tycho Brahe", - juokauja čekai, pašnekesio prie alaus metu išeidami į tualetą. Niekas nenorėtų mirti taip, kaip genialusis danas astronomas. Pasak naujausios teorijos, mokslininko žudikas buvo jo pusbrolis, o nusikaltimo užsakovas - Danijos karalius Kristijonas IV.

Likus vienuolikai dienų iki mirties T.Brahe dalyvavo Petro Voko iš Rožmberko surengtame priėmime. Nors daug išgėrė ir jautė pūslės spaudimą, jis nesikėlė nuo stalo, nes pagal to meto etiketą tai įžeistų šeimininką. Kai grįžo namo, jau nebeįstengė jos ištuštinti. Po penkių bemiegių dienų ir naktų įstengė išspausti kelis lašus šlapimo. T.Brahe mirė 1601 metų spalio 24-ąją. Jo mirtis sukėlė bangą gandų apie nunuodijimą. Kas nužudė astronomą?

Nesipykite su karaliais

1575 metų pabaigoje T.Brahe ketino palikti Daniją, persikelti į Bazelį ir gyventi kaip nepriklausomas mokslininkas. Danijos monarchas Frederikas II taip norėjo sulaikyti mokslininką šalyje, kad atidavė jam valdyti Hveno salą. T.Brahe ten pasistatė pilį ir įsirengė astronomijos observatoriją.

Kai 1596 metais valdžią Danijoje perėmė Kristijonas IV, astronomo gyvenime pagausėjo rūpesčių. Nepaisydamas daugkartinių priminimų T.Brahe nesutaisė Roskildės koplyčios stogo (joje ilsėjosi Kristijono tėvo ir senelio palaikai). Valdovas mokslininkui įsakė atiduoti vieną iš dvarų ir nesutiko paversti Hveno salos paveldimu jo lenu. T.Brahe neteko pinigų, investuotų į pilies statybą, ir žemės, kurią būtų galėjęs dovanoti palikuonims.

Įsižeidęs astronomas susikrovė daiktus ir su mylimąja Kristen bei šešetu vaikų išsikraustė iš salos. Trumpai pabuvęs Kopenhagoje patraukė į vokiečių Rostoką, iš ten parašė savo karaliui laišką:

patvirtino norįs jam tarnauti ir neieškoti naujo globėjo, bet... priimtinomis sąlygomis. 1597 metų rudenį gavo atsakymą, aiškiai apibrėžiantį, kas yra pavaldinys ir kas siuzerenas. T.Brahe pasiuntė sūnų Tychoną su dovanomis į Prahą, pas Vokietijos imperatorių Rudolfą II. Tas technikos naujovių, astrologijos ir meno mėgėjas susidomėjo T.Brahe pasiekimais ir pakvietė jį į rūmus. Astronomas neilgai paviešėjęs mirė. Mirties priežastis buvo apsinuodijimas gyvsidabriu.

Iš kur tas gyvsidabris?

1991 metais mokslininkai iš Kopenhagos universiteto teismo medicinos instituto atliko astronomo barzdos plaukų cheminę analizę. Kadangi plaukuose nusėda dauguma organizmo įsiurbiamų medžiagų, mokslininkai nustatė, su kokiais pavojingais cheminiais junginiais Brahe susidūrė per kelis paskutiniuosius gyvenimo mėnesius.

Astronomo plaukuose buvo daug gyvsidabrio, kuris didesniais kiekiais tampa mirtinu nuodu. Švedijos Lundo universitete 1996 metais atlikti papildomi tyrimai parodė, kad ta substancija į mokslininko kūną pateko tik dieną prieš mirtį ir tikriausiai tapo tiesiogine mirties priežastimi.

Tačiau tada manyta, kad astronomas galėjo atsitiktinai nusinuodyti pats - juk skelbėsi esąs alchemikas ir medicinos žinovas. Neatmetama galimybė, kad norėdamas palengvinti savo kančias sumaišė vaistą, kuris jį nužudė. Su ta hipoteze nesutinka profesorius Peteris H.Andersenas, literatūros istorikas iš Strasbūro universiteto. Jis tvirtina, kad T.Brahe buvo nužudytas savo pusbrolio.

"Mea maxima culpa"

Profesorius P.H.Andersenas remiasi grafo Erico Brahe užrašais. Juose pasakojama, kad 1601 metų pradžioje grafas rengėsi svarbiai misijai ir skubiai paliko Visingsborgą. Gdanske susitiko su kažkokiu Hansu iš Holšteino. Profesorius P.H.Andersenas mano, jog tai buvo Kristijono IV jaunesnis brolis.

1601 metų gegužę E.Brahe atvyko į Prahą. Tenai, turkiškoje pirtyje, susitiko su pusbrolio priešais, o paskui ir su juo pačiu. Iki tol jie nebuvo pažįstami, tad stengėsi įsiteikti astronomui. Grafo dienoraštyje kartojasi posakis mea culpa (lot. - mano kaltė), o birželio ketvirtąją įrašyta mea maxima culpa (lot. - didžioji mano kaltė) nepaaiškina esmės. P.H.Anderseno nuomone, tie žodžiai išreiškė Erico sąžinės priekaištus. Kaltės našta baisiai slėgė jį, nes užrašuose prieš Tycho mirtį atsirado ir tokie sakiniai: "Marija švenčiausioji, surakink mane grandinėmis, nes tik tavo grandinės gali apsaugoti mane nuo kitų grandinių", "Jėzau, gelbėk silpną mano kūną" arba "nusiplaunu rankas".

"Tai nėra įprastinės maldos, nes Ericas panašių dalykų nerašė būdamas kitose šalyse, nors turėjo pagrindo. Jis buvo atsakingas už dviejų savo svainių mirtį per Švedijoje pilietinį karą (1597-1598)", - sako profesorius P.H.Andersenas.

Pasikėsinime į astronomo gyvybę dalyvavo daug asmenų. Vienas jų turėjęs būti Petro Voko iš Rožmberko, surengęs lemtingą puotą, kurioje T.Brahe pasijuto blogai. Tai jos metu, pasak profesoriaus Anderseno, Ericas davė savo pusbroliui pirmą dozę nuodų (greičiausiai gyvsidabrio). Penkias naktis astronomas karščiavo, kliedėjo kęsdamas baisiausius skausmus. Paskui pradėjo palengva atsigauti. Žudikas negalėjo to leisti. Spalio 20-ąją Ericas atėjo į giminaičio namus, kaip rašė dienoraštyje "papietauti su Brahe". Lankė ligonį spalio 22-osios ir 23-osios vakarais... Spalio 24-osios rytą astronomas mirė. Profesorius P.H.Andersenas mano, kad per pastaruosius apsilankymus pasalūnas žudikas ir įpylė mirtiną gyvsidabrio dozę.

Kažkas papuvo danų karalystėje...

Kodėl Kristijonas IV užsakė astronomo žmogžudystę? "Karalius pavydėjo tėvynainiui šlovės, - aiškina profesorius. - Monarchas buvo jaunas ir nežinomas, bet ambicingas. Tycho dar gyvas būdamas laikytas vienu garsiausių danų istorijoje, o kuklumas nebuvo jo dorybė - kartais jis pasivadindavo net Mesiju ar Herkuliu. Tų dviejų asmenybių konfliktą komentuodavo visa Europa. Palikęs tėvynę, Brahe rašė, jog pagaliau "rado laisvę po ilgos tremties Danijoje". Laiškuose draugams danams vartodavo išsireiškimus: "mano vokiečiai" arba "jūsų Danija". Beje, po 1597 metų visus savo veikalus dedikuodavo Vokietijos imperatoriui, o tai buvo labai bloga "reklama Danijos karaliui".

Galbūt Kristijanas turėjo ir labiau asmeninių motyvų. "Tarp Europos aristokratijos sklandė paskalos, kad jaunasis valdovas nesantuokinis vaikas", - sako profesorius P.H.Andersenas. Jos atsispindėjo ir Šekspyro "Hamlete". Monarcho motina karalienė Sofija buvo žymiai jaunesnė už savo vyrą Frederiką II, kuris, beje, garsėjo kaip girtuoklis. Kas žino, kas atsitiko 1576 metų vasarą, kai T.Brahe gavo leną Hveno salą. Karalienė labai domėjosi mokslu, tai gal susidomėjo ir garsiu mokslininku?

Artimus tos poros santykius liudija tai, jog astronomo pirmoji duktė, gimusi 1578 metais, pavadinta Sofija. O prabėgus dešimčiai metų po to, kai karalienė laukėsi Kristijono, ji atvyko aplankyti Tycho ir praleido pas jį tris dienas. Pasak profesoriaus P.H.Anderseno, tai nebuvo atsitiktinumas ir sosto įpėdinis galėjo girdėti, apie ką kuždamasi rūmuose. Galbūt todėl nusprendė pašalinti asmenį, kuris tai sukėlė?


MOKYTASIS BAJORAS

Tycho Brahe gimė 1546 metais vienoje garsiausių Danijos šeimų. Dvylikos metų pradėjo studijuoti Kopenhagos universitete. Po dviejų metų turėjo progą stebėti saulės užtemimą ir tai paskatino jį domėtis dangaus mechanika. Sulaukęs penkiolikos su auklėtoju išvyko studijuoti į Europą. Tai buvo nekasdieniškas įvykis, nes tada manyta, kad mokslas nesuderinamas su aristokrato orumu, kuris turi pasiturimai gyventi iš paveldėto turto. 1572 metais T.Brahe tapo pirmuoju astronomu, kuris stebėjo supernovos sprogimą. Tą įvykį aprašė knygoje "Apie naują žvaigždę", kuri atnešė jam šlovę ir kitų astronomų pripažinimą.

Pasakojama, kad turtingas didikas T.Brahe turėjo nosies protezą iš aukso ir sidabro, mat savąją neva praradęs rapyrų dvikovoje, kilusioje susiginčijus dėl matematikos formulės.


PLANETŲ SISTEMOS DANGOLAPIAI

Tycho Brahe kūriniai buvo tiksliausi iš žinomų jo laikais. Jis neįtikėtinai tiksliai apskaičiavo dangaus kūnų trajektorijas, sukatalogavo daugiau kaip tūkstantį naujų žvaigždžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"