TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ar mūsų pasaulį užkariaus robotai?

2008 12 29 0:00
Japonų sukurtas humanoidinis robotas, vardu Momoko, vaidina dramoje - tai pirmas teatro eksperimentas, kuriame kartu dirba robotai ir žmonės.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pastarųjų dešimtmečių pažanga sukūrė virtinę "protingų" mašinų, kurios laikui bėgant tik didina savo intelektinius gebėjimus. Pasaulyje jau sukurta neįtikėtina gausybė įvairių robotų. Šias mašinas tobulina daugybė institutų įvairiose šalyse, ne tik Japonijoje.

Robotų įgūdžiai vis plečiami: jie mokomi valdyti automobilius, prižiūrėti senelius ir ligonius ir net įsisavinti karines užduotis - būti žvalgai, pėstininkai ir pan.

Futurologo prognozė.

Garsus britų futurologas Ianas Piersonas mano, jog per artimiausius 30 metų žmonijos laukia begalė inovacijų gamybos, informacijos apdorojimo, sveikatos apsaugos ir pramogų srityse. O robotai per tą laiką taip ištobulės, jog aplenks žmones tiek fizinėmis, tiek protinėmis galiomis. Jau dabar jie pakeičia žmones gamyklose, o 2015 metais tai nutiks ir namų ūkyje bei ligoninėse. 2010-aisiais ketvirtadalis pramogų verslo žvaigždžių bus kompiuteriniai virtualūs personažai, kurie ir uždirbs daugiausia pinigų. 2015 metais atsiras jiems patiems - dirbtiniams kompiuteriniams protams - skirta pramogų pramonė.

Po 2011 metų visą programinę įrangą kurs mašinos. 2018 metais dirbtinis intelektas pelnys Nobelio premiją, o 2020-aisiais elektroninės gyvybės formos įgis konstitucinių teisių. 2025 metais išsivysčiusiose šalyse robotų bus daugiau, nei žmonių. Po 2030-ųjų robotai fiziškai ir protiškai bus pranokę žmones ir tikriausiai nebenorės kęsti savo kūrėjų diktato.

Beje, daugelis iš I.Piersono pranašysčių jau išsipildė. Pirmas jo sudarytas "svarbių ateities datų" sąrašas pasitvirtino 85 procentais. Tarp tiksliai numatytų įvykių - robotų kačiukų ir šuniukų, o taip pat ir be vairuotojų bei mašinistų veikiančio viešojo transporto pasirodymas.

Kur baigiasi mašina ir prasideda žmogus?

Kaip iš anksto numatyti griežtą ribą tarp žmonių ir kibernetinių organizmų? Tokį neįtikėtiną klausimą spalio pabaigoje svarstė pasaulinio garso mokslininkai, susirinkę į Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės (EGE) susitikimą. EGE - tai rimta Europos Komisijos konsultacinė organizacija, jos posėdžiuose visada dalyvauja bent du Europos komisarai.

EGE susirūpinimą kelia lustai implantai, galintys pakeisti smegenų veiklą. Beje, jie kuriami siekiant kilnaus tikslo - padėti epilepsija sergantiems žmonėms. Tačiau ši technologija gali taip ištobulėti, jog bus sukurti rašytojų fantastų taip pamėgti atminties gebėjimus plečiantys lustai. Taigi ekspertai jau dabar laužo galvas, ar šitaip patobulintas smegenis bus galima vadinti žmogiškomis.

Taisyklės ne visada padeda

Amerikos universitetų etikos, istorijos ir filosofijos profesoriai ėmėsi kurti taisykles, kurios padėtų integruoti robotus į žmonių visuomenę ir sumažinti jų keliamą pavojų. Tačiau visa tai - dar slidi sritis.

* Pirma taisyklė: nepatikėti robotams užduočių, kurios susijusios su didele rizika visuomenei. Kitais žodžiais, robotų veiksmai turi būti nuspėjami, o nelaimių galimybė minimali. Tačiau jau dabar šių elektroninių sistemų elgseną ne visada galima nuspėti. Robotų ir kompiuterių intelektiniams gebėjimams sudėtingėjant tai padaryti bus dar sunkiau.

* Antra taisyklė: jokiomis aplinkybėmis nepatikėti robotams ginklų ir ginkluotės valdymo. Vis dėlto užkirsti kelią kovinių robotų pasirodymui neįmanoma - jau sukurti ir naudojami pusiau automatiniai robotizuoti kariniai įrenginiai, skraido nepilotuojami aparatai, keli koviniai robotai buvo net pasiųsti į Iraką, nors ir tik išmėginti galimybių.

* Trečia taisyklė: paisyti trijų garsiojo fantasto Isaaco Asimovo principų, kurie turi garantuoti saugų robotų ir žmonių sugyvenimą ir neleisti, kad mašinos piktnaudžiautų savo gebėjimais. Visa bėda ta, jog I.Asimovas specializavosi mokslinėje fantastikoje ir neturėjo robotų kūrimo patirties, todėl jo principai nemoksliški. Maža to, pats autorius savo kūriniuose aprašo atvejus, kai jo suformuluotos taisyklės nebeveikia.

* Ketvirta taisyklė: programuoti robotus laikantis tam tikrų sąlygų ir principų. Vienas tokių - maksimaliai naudingos funkcijos. Tai reiškia, kad iš virtinės galimų poelgių reikia atrinkti tik tuos, kurie bus naudingi kuo daugiau žmonių. Tačiau ir čia gali atsitikti taip, kad robotas paaukos vieno žmogaus gyvybę, kad išgelbėtų penkis. Aukšta moralinių savybių realizacija - viena didžiausių problemų, kurias turės spręsti robotų kūrėjai.

* Penkta taisyklė: nuolat mokyti robotus. Tai ugdytų lankstų "protingų mašinų" elgesį, leistų joms analizuoti savo veiksmus. Pasiekti šio tikslo be technologijų proveržio neįmanoma, nes šiuolaikinis mokslas dar negali sukurti tikrai mąstančių ir analizuojančių robotų.

* Šešta taisyklė: suteikti robotams pagrindines emocijas. Tai būtina siekiant integruoti mašinas į žmonių visuomenę, nes jos privalo lengvai atpažinti žmonių jausmus, kad galėtų teisingai pasirinkti savo elgesio strategiją. Juk didelė dalis bendravimo informacijos perduodama veido išraiška, gestais. Šis uždavinys bene sunkiausias, tačiau nėra neįmanomas, nes jau dabar pastebimi poslinkiai emocijas atpažinti gebančių robotų "sąmonėje".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"